Kita problema – vaikų skurdas. Vaikai dažniau už suaugusiuosius patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką. Tai būdinga daugeliui ES valstybių.
Geriausiai savo vaikus nuo skurdo saugo Danija, Suomija ir Švedija, kurias vejasi ir mūsų kaimynė Estija. Šiose šalyse vaikų skurdo rizika mažesnė už bendrą lygį.
Kadangi vaikų skurdo rizika jiems augant didėja, daugelis valstybių atitinkamai didina ir socialines išmokas vaikams. Papildomai remiamos daugiavaikės šeimos, neįgalūs vaikai, vieniši tėvai. Dauguma valstybių socialinių išmokų vaikams nesieja su šeimos pajamomis. Tokiu būdu valstybės siekia ne tik apsaugoti vaikus nuo skurdo, bet ir prisidėti prie vaiko auginimo kaštų, tuo skatinant ir gimstamumą.
Geriausių rezultatų pasiekusių šalių patirtis rodo, jog vaikų skurdą pavyko sumažinti tik įgyvendinant kompleksines priemones.
Geriausių rezultatų pasiekusių šalių patirtis rodo, jog vaikų skurdą pavyko sumažinti tik įgyvendinant kompleksines priemones.
Europos Komisija savo rekomendacijose siūlo šalims parengti integruotas vaikų skurdo įveikimo strategijas, kurios būtų grindžiamos trimis ramsčiais – galimybėmis šeimoms turėti tinkamas materialines sąlygas, gauti kokybiškas viešąsias paslaugas bei vaikų galimybėmis dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Europos Parlamente Socialdemokratų frakcijos vardu pasiūliau visiškai naują idėją – Vaikų garantijų iniciatyvą, pagal kurią būtų galima taikyti konkrečias, finansiškai pagrįstas priemones, kurios padėtų skurstantiems vaikams visoje ES. Tikiuosi šios iniciatyvos palaikymo.
O Lietuvoje kol kas ypač pasigendu viešų diskusijų dėl socialinio modelio rengėjų siūlymų mažinti vaikų skurdą. Nemanau, kad ši problema mažiau svarbi už socialinio draudimo ar darbo santykių reformas. Ją reikia spręsti dabar, neatidedant problemos ateičiai arba laukiant, kad ją už mus išspręs kiti. Esu įsitikinusi, jog mes gebame patys tinkamai pasirūpinti savo vaikais.
Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento narė, socialdemokratė
