Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilija Tauraitė: Ekonomikos plėtra nebuksuoja

Šaltinis: 15min
0
A A

Vilija Tauraitė Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvos realus BVP padidėjo 2,1 proc., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu.

Pasak statistikų, pirmąjį pusmetį pridėtinė vertė didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Ketvirtinis BVP padidėjimas (pašalinus darbo dienų ir sezono įtaką) siekė 0,4 proc. Dabartiniame niūrokame Europos Sąjungos ekonomikos augimo žemėlapyje tai gana solidus rezultatas. Be to, pagal nominalaus BVP apimtį pirmąjį pusmetį (53,4 mlrd. Lt) Lietuva buvo tik per plauką nuo prieškrizinio 2008 m. lygio (53,6 mlrd. Lt).

Antrąjį 2012 m. ketvirtį ekonomikos plėtra buvo lėtesnė nei pirmąjį ketvirtį, kuomet metinis padidėjimas siekė 3,9 proc. Vis dėlto tai nelaikytina ekonomikos nusilpimo signalu ar santūrios eksporto rinkų paklausos pasekme. Viena esminių sulėtėjimo priežasčių buvo Orlen Lietuva remonto darbai balandžio 30—birželio 3 d. Turint omenyje, jog pastarosios bendrovės produkcija sudaro apie 30 proc. šalies apdirbamosios pramonės produkcijos, sunku pervertinti jos įtaką. Sustabdžius naftos produktų perdirbimo gamyklą, gegužę apdirbamoji pramonė ir eksportas patyrė ženklų nuosmukį, suprastėjo transporto sektoriaus rezultatai.

Neįskaitant rafinuotų naftos produktų gamybos, kitų pramonės šakų ir eksporto rezultatai išliko tvirti. Antai antrąjį 2012 m. ketvirtį apdirbamosios pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis sumažėjo 2,0 proc., o apdirbamosios pramonės be rafinuotų naftos produktų — padidėjo 8,5 proc. Bendras eksporto rodiklis gegužę smuktelėjo 13,5 proc., o be naftos produktų — padidėjo 10,0 proc.

Kitaip nei po krizės sėkmingai atsigavusi pramonė, mažmeninė prekyba antrąjį 2012 m. ketvirtį prarado kilimo pagreitį ir ūgtelėjo gana nuosaikiai. Viena vertus, po krizės padidėjo gyventojų racionalumas, vis dar jaučiamas noras taupyti perkant nuolaidų sezono ar „akcijų“ metu, o antrasis metų ketvirtis tradiciškai neišsiskyrė išpardavimų gausa. Be to, dalį gyventojų kitų prekių sąskaita „susispausti“ vertė didelės išlaidos šildymui. Iš kitos pusės, tai iliustruoja prieškrizinio vidaus rinkos perkaitimo mastą, mat dabartinis vartojimas dar maždaug penktadaliu atsilieka nuo 2008 m. rekordo.

Galima konstatuoti, jog Lietuvos ekonomikos augimas išlieka subalansuotas, nors ir yra kuklesnis nei praėjusiais metais. Svarbu tai, jog plėtrą skatina ir išorės paklausa, ir vidaus vartojimas. Šių augimo veiksnių balansas išlaiko minimalią ekonomikos perkaitimo tikimybę. Tarp silpnųjų Lietuvos ekonomikos grandžių šiuo metu yra materialinių investicijų (į mašinas ir įrengimus, pastatus, žemę) trūkumas. Jei investicijų procesas nesuaktyvės, tai ribos galimybes plėsti gamybą ir paslaugų teikimą ilgesniu laikotarpiu.

Bene didžiausiu rizikos veiksniu šalies ūkio plėtros kelyje išlieka išorės rinkų ateitis. Reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui gali turėti tolesnė euro zonos krizės evoliucija, per ilgesnį laikotarpį — prognozuojamas JAV ir Kinijos ūkio plėtros sulėtėjimas. SEB banko analitikų prognozėmis, 2012 m. realus BVP padidės 3,5 proc., o 2013-2014 m. — po 4 proc. kasmet.


— Vilija Tauraitė
                SEB banko vyriausioji analitikė
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min