Neseniai rašiau apie labai gerą iliustraciją, kaip pigiomis dujomis auginama pigių rusijos trąšų pramonė iškėlė egzistencinę grėsmę Europos trąšų pramonei. Tai, savo ruožtu, sukėlė grėsmę ir žemės ūkiui, ir galiausiai visiems žmonėms per maisto kainas parduotuvėse. Dėl to drauge su pramonės atstovais kvietėme Parlamento narius pamatyti tai, kas po trijų metų karo Ukrainoje, po visų priimtų sprendimų ir deklaruotos ambicijos atrodė neįmanoma – dar vieno fronto, kuriame pigią rusišką energetiką ir vėl bandoma paversti ginklu prieš Europą. Paguoda tokia, kad šįsyk ES susigriebė laiku. Bet visi suprantam, kad ir tai tapo įmanoma tik dėka jau įvykusių brangių pamokų.
Negalėčiau suskaičiuoti kartų, kai Europos Parlamente vėl ir vėl raginau visus nepamiršti, kad pigi pagalba Ukrainai galiausiai brangiausiai kainuos mums patiems. Tai darosi tik dar akivaizdžiau, kai net ir draugystė su JAV darosi vis labiau pragmatiška, o ilgus metus dominavęs įsivaizdavimas, kad saugumas gali būti pigus – šiandien mus verčia su nerimu kasdien stebėti vis naujus ekscentriškus pareiškimus iš JAV.
Kitais šios kadencijos metais mūsų lauks vienas svarbiausių uždavinių – priimti ES daugiametę finansinę perspektyvą, kuri bus geriausias lakmuso popierėlis, atskleidžianti ateinančių 7-erių metų ES prioritetus. Biudžeto eilutės visuomet skamba garsiau už politines kalbas. Mums reikia, kad tai būtų ES strateginės autonomijos biudžetas – skatintų vis labiau remtis į savo pramonę ir savo žmones, ir savo pajėgumus.
Siekiant šitų ilgalaikių tikslų yra labai svarbu dirbti taip, kad žmonės galėtų ne tik patikėti, tačiau ir pajausti, jog ES mato jų kasdienybę. Mes neturime jokio kito įrankio paveikti viso kontinento ar pasaulio politiką, tačiau radikalios politinės jėgos, kurios siekia pakirsti žmonių tikėjimą ES projektu vis dar ypatingai aktyvios. Dienos pabaigoje ES galia remiasi tik į tai, kiek yra girdima valstybėse.
Žmonės kartais juokiasi, kad, pavyzdžiui, ES lygiu gindami vartotojų teises, reglamentuojame bagažo dydžius lėktuvuose ar reikalaujame pardavinėjančių transporto bilietus padėti klientams nesklandumų atveju. Na arba kita tema ties kuria šiuo metu dirbu – dėl pagalbos žmonėms patyrusiems apgavystes per telefoninius ar internetinius sukčius.
Tačiau tokie žemiški sprendimai, kuriuos priimame, yra geriausias signalas žmonėms, kad ES politikai negyvena dramblio kaulo bokštuose ir mato jų kasdienę realybę. Kalbėti reikia apie viską, kas yra svarbu, tačiau dirbti reikia ties viskuo, kuo gali. Mano Europos Parlamento mandatas nesuteikia man galių prispausti Ispaniją investuoti į gynybą, tačiau aš galiu rasti bendrą kalbą su kolegomis iš Ispanijos, kai mes kalbame apie poreikį stiprinti regioninę politiką, geriau finansuoti regionų susisiekimą.
Nesvarbu, ar to kelio reikia vokiškam tankui, ar šeimos Škodai, kuria šeima važiuoja prie ežero, ar stambaus ūkininko traktoriui. Mes galime kartu siūlyti mažinti biurokratinius reikalavimus plečiant elektros gamybos pajėgumus šalyse, nes mums abiems tai aktualu. Ir kartais tokia bendrystė sudaro sąlygas parodyti tolimoje Ispanijoje dirbantiems mūsų, Lietuvos, požiūrį. Parodyti, kad mes visi vienodai rūpinamės savo žmonių saugumu. Tai lėtas ir ilgas procesas, tačiau galiausiai ir jis duoda rezultatą.
Dėl to Europos Parlamente esu ypatingai aktyvus visur, kur tik galiu būti. Turintys geresnę atmintį prisiminsite, kad prieš metus Politico pateikė ataskaitą, kurioje buvo palyginta, kiek vidutiniškai vadinamųjų „failų“ turi kiekvienos šalies atstovai – kai ne tik pasisako salėje, tačiau realiai dirba su teisėkūra, teikia oficialias nuomones, pataisas, formuoja pozicijas savo frakcijų kolegoms. Lietuva tąsyk nepasirodė labai gerai, o aktyviausi Europos Parlamento nariai buvo iš Suomijos ir jiems teko 12 politinių iniciatyvų per kadenciją. Tikiuosi, kad šįsyk mums pasiseks geriau – pirmuosius metus užbaigiu dirbdamas arba netrukus pradėsiantis dirbti jau su 11. Manau, kad tai geriausias būdas atstovauti ir Lietuvai, ir Europai.
Todėl dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie palaikėte ir užtikrinti, kad Jūsų parama tikrai nenuėjo veltui. Ir kitais metais, ir toliau būsiu visur, kur tik galiu, kad Lietuvos balsas galėtų būti visur, kur tik įmanoma.
