Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Virgis Valentinavičius: Dėl VSD pažymos

Dėl išslaptintoje VSD pažymoje pasirodžiusios mano pavardės noriu pareikšti, jog dirbdamas žurnalisto darbą „MG Baltic“ valdomoje „Eltos“ naujienų agentūroje, Alfa.lt naujienų portale ir LNK televizijoje 2004-2009 metais niekieno nurodymų nevykdžiau ir jokiuose įtakų žaidimuose nedalyvavau. Televizijoje vedžiau politikos analitinę laidą „Savaitės panorama“, tad apie politiką kalbėjau su visais jos dalyviais, kolegomis žurnalistais ir tiesioginiais vadovais. Visas nuomones, kad ir kas jas reikšdavo, priimdavau kaip nuomonę, ne kaip įsakymą, ir spręsdavau pats.
Virgis Valentinavičius
Virgis Valentinavičius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ištrauktos iš konteksto citatos yra iš 2006-2009 metų laikotarpio, kai vyko VSD ir „valstybininkų“ skandalas, Abonento skandalas, konfliktas dėl AT pirmininko Vytauto Greičiaus. Tai buvo to meto karščiausios temos ir apie jas turėjau savo nuomonę, o tai, kad VSD pažymoje bandoma tai pateikti kaip užsakymo vykdymo „įrodymus“ rodo tik viena: prie pažymos rašymo galėjo prisidėti tebejaučiantys nuoskaudas Arvydo Pociaus laikų VSD darbuotojai, kurių nesuprantamas Vytauto Pociūno žūties vertinimas man buvo visiškai nepriimtinas ir tai nuosekliai deklaravau viešai.

Noriu pažymėti, jog „MG Baltic“ žiniasklaidoje nebedirbu jau devyneri metai. 2009-aisiais sąmoningai atsisveikinau su darbu koncerno žiniasklaidoje dėl dviejų priežasčių.

Pirma, norėjau padėti Andriui Kubiliui, kurio vyriausybė labai sunkiomis sąlygomis bandė suvaldyti didžiausią Lietuvos istorijoje ekonomikos krizę ir kuris buvo, mano nuomone, agresyviai ir neteisingai puolamas.

Antra, prasidėjus krizei, 2008 metų pabaigoje lig tol geras sąlygas dirbti žurnalisto darbą laisvai ir savarankiškai pakeitė stiprėjantis spaudimas „uždirbti“ daugiau pinigų nepriimtinais būdais bei pradėjo rastis bandymai nurodinėti temas ir interpretacijas. Šios tendencijos sustiprėjo, kai LNK televizijai pradėjo vadovauti Zita Sarakienė. Galiu paminėti kelis tiesioginius bandymus diktuoti.

„Savaitės panoramą“ trumpam pakeitusios laidos „Auksinė savaitės blykstė“ scenarijuje be mano žinios atsirado mano interviu su Viktoru Uspaskichu. Laidos prodiuseris Laurynas Šeškus pripažino, jog V.Uspaskichas „nuleistas iš viršaus“. Paskambinau Z.Sarakienei, pareiškiau protestą ir atsisakiau daryti interviu. Bandžiau įkalbėti Šeškų priešintis kartu, bet jis atsisakė pareikšdamas, kad „prieš kanalą neis“. Viskas baigėsi tuo, jog V. spakichą kalbino kiti laidos vedantieji Vytaras Radzevičius ir Živilė Vaškytė, o aš sėdėjau studijoje antrame plane nežinia ką veikiantis. Ši laida buvo transliuota 2009 m. rugsėjo 29 dieną. Z.Sarakienė taip pat yra skambinusi su pasiūlymu padaryti medžiagą nukreiptą prieš žurnalistų honorarų apmokestinimą, to taip pat nedariau, nes nemačiau reikalo ginti nuogo žiniasklaidos savininkų intereso.

Dėl aukščiau minėtų aplinkybių padariau savo pasirinkimą ir 2009 metais išėjau. Pradėjau dirbti vyriausybėje, ir nuo to laiko koncernui nedirbau nė vienos dienos. Visos insinuacijos, kad neva buvau „MG Baltic“ atstovas vyriausybėje, neturi jokio pagrindo: nebuvo nė vieno atvejo, kai būčiau kaip nors užstojęs ar apskritai užsiminęs apie koncerno interesus.

Priešingai, Andriaus Kubiliaus politika iš esmės kirtosi su koncerno interesais faktiškai visomis kryptimis. A.Kubiliaus vyriausybė pakėlė akcizus alkoholiui jau pirmaisiais darbo metais. Dėl tada nesuprantamų priežasčių koncernas globojo Stasį Dailydką ir gynė „Lietuvos Geležinkelius“ nuo pertvarkos, kurios siekė A.Kubilius, M.Majauskas, D.Kreivys. Dėl tada nesuprantamų priežasčių koncernas kur tik galėjo blokavo A.Kubiliaus energetinės nepriklausomybės strategiją, o energetikos ministrą Arvydą Sekmoką padarė nuolatinių atakų taikiniu. Koncernas aršiai priešinosi žurnalistų honorarų apmokestinimui ir apskritai visai A.Kubiliaus, A.Šemetos ir I. Šimonytės mokesčių politikai.

Iš konkrečių epizodų galiu paminėti šiuos. Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas privačiai manęs klausė, ką daryti su „MG Baltic“, nes jie „įžūliai reikalauja europinių pinigų teniso aikštynui nenorėdami pridėti savų“. Atsakiau, jog privalo išsireikalauti, jog investuotų ir savo kapitalą, antraip neskirti lėšų.

Bene atgrasiausias susikirtimas įvyko dėl LRT finansavimo. Zita Sarakienė, atstovaudama televizijų asociacijai, atnešė A.Kubiliui į vyriausybę pasiūlymą nuimti komercinę reklamą LRT televizijoje ir LRT negautas pajamas kompensuoti iš biudžeto. Kitaip sakant, dešimtimis milijonų mokesčių mokėtojų pinigų subsidijuoti nemenkos reklamos rinkos perdavimą komercinėms televizijoms. Krizės sąlygomis, kai visam viešajam sektoriui buvo kerpamos išlaidos ir mažinamos pensijos, tai buvo visiškai nepriimtinas pasiūlymas ir A.Kubilius kategoriškai jį atmetė, nors Z.Sarakienė per susitikimą atvirai pažadėjo „informacinį palaikymą“, jei premjeras būtų pritaręs.

Neturiu tvirtų įrodymų, bet spėju, kad komercinių televizijų subsidijavimo planas galėjo būti buvusio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio bendras projektas, arba bent jau buvo derinami veiksmai. Tai netiesiogiai patvirtina faktas, jog netrukus po pokalbio premjerio kabinete Z.Sarakienė pasiūlė susitikti dar kartą aptarti to paties klausimo kartu su koncerno lobistu Romanu Raulynaičiu. Pokalbyje toliau gyniau premjero poziciją, kad per krizę vyriausybė turi kovoti su krize, o ne padėti komercinėms televizijoms daugiau užsidirbti. Susitikimas „Submarinose“ netoli Seimo baigėsi visišku išsikoliojimu, kai pašnekovai nesiskaitė su žodžiais ir turėjau atsisakyti su jais kalbėtis. A.Kubiliaus vyriausybė taip ir nedavė eigos LRT finansavimo projektui, kurį agresyviai stūmė „MG Baltic“. Prie šio pasiūlymo jau ekonomikos augimo sąlygomis sugrįžo Algirdo Butkevičiaus vyriausybė.

Baigiant, noriu mesti akmenį į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto daržą. Sunku suprasti, kaip didžioji dalis VSD pažymos be mažiausio patikrinimo peršoko į komiteto tyrimo išvadas ir konkrečiai mano atveju nebuvau apklaustas ir neturėjau galimybės pateikti savo atsakymus. Šiuo ir daugeliu kitų atvejų jokio parlamentinio tyrimo apskritai nebuvo, tuo tarpu veik visi komiteto nariai vieni kitiems priekaištavo dėl selektyvumo. Vadinasi deklaruotas svarbus parlamentinio tyrimo tikslas identifikuoti sistemines Lietuvos politikos, verslo ir žiniasklaidos santykių problemas pakimba ore tiek, kiek tyrimas buvo ne tyrimas, o sąskaitų su politiniais oponentais suvedinėjimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius