Viena iš naujausių iniciatyvų – konservatorių siūlymas sustabdyti ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą. Kadangi Vidaus reikalų ministerija koordinuoja migracijos politikos formavimą, svarbu šią diskusiją vertinti remiantis faktais, duomenimis ir realia migracijos situacija Lietuvoje.
Mano įsitikinimu, diskusijose būtina išlaikyti nuoseklumą. Jei šiandien tam tikros priemonės pristatomos kaip būtinos valstybės saugumui užtikrinti, tuomet kyla klausimas, kodėl tokių sprendimų nebuvo imtasi tuo laikotarpiu, kai sprendimus migracijos politikos srityje priiminėjo ankstesnė valdžia. Būtent tuo metu buvo reikšmingai liberalizuoti kai kurie darbo migracijos procesai.
Pažymėsiu, kad siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, mažinti neteisėtos migracijos mastą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui imigracijos sistema, Lietuvoje atidžiai stebimi imigracijos srautai, ypač atvykstančių darbo pagrindu.
Pažvelkime į migracijos statistiką mūsų šalyje. Taikant imigracijos srautų valdymo priemones, užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, skaičius stabilizavosi. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 219 tūkst. užsieniečių, iš kurių 100 153 turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje darbo pagrindu.
Viešojoje erdvėje dažnai keliama šeimų susijungimo tema, tačiau oficiali statistika rodo, kad ši galimybė naudojama gana retai. 2024 m. šeimos susijungimo teise pasinaudojo 113 užsieniečių, o 2025 m. – 102, nors leidimus darbo pagrindu, kaip minėta, turi daugiau nei 100 tūkst. užsieniečių. Tai rodo, kad užsieniečių šeimų atsivežimo procedūra yra aiškiai reglamentuota ir susieta su griežtais reikalavimais.
Šiuo metu Lietuvoje daugiausia gyvena Ukrainos piliečių (apie 53 tūkst.), kuriems taikoma laikinoji apsauga visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Antroje vietoje yra Baltarusijos piliečiai, kurių Lietuvoje gyvena apie 50 000, dauguma jų dirba ir turi leidimus gyventi darbo pagrindu. Trečioje – apie 13 tūkst. Rusijos piliečių.
Migracijos politika turi būti subalansuota. Lietuvai reikalingi tam tikrų profesijų specialistai, kurių trūksta darbo rinkoje, pavyzdžiui, logistikos, transporto, statybų, sveikatos priežiūros ar slaugos sektoriuose. Todėl visiškas migracijos procesų sustabdymas nėra realistiškas sprendimas. Tačiau kartu būtina užtikrinti griežtą atvykimo kontrolę, nuolatinį rizikų vertinimą ir valstybės saugumo interesų apsaugą.
Vidaus reikalų ministerija nuolat analizuoja migracijos procesus ir kartu su Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės saugumo departamentu bei kitomis valstybės institucijomis formuoja sprendimus, pagrįstus duomenimis ir grėsmių vertinimu.
Ypač vertinu VRM Migracijos politikos grupės ir Migracijos departamento kasdienį darbą, kuris nėra dažnai matomas viešojoje erdvėje. Ne mažiau svarbus ir vidaus reikalų srities statutinių tarnybų vaidmuo: jos nuolat tikrina, vertina ir analizuoja su užsieniečių atvykimu susijusias galimas grėsmes bei užtikrina valstybės saugumo interesų apsaugą. Pasitikiu mūsų institucijomis ir jų darbu.
Be kita ko, migracijos procesus bei grėsmes nacionaliniam saugumui nuolat vertina Valstybės saugumo departamentas, kurio sprendimai dėl užsieniečių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, yra privalomi.
Ir pabaigai priminsiu, kad Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei pateikė atnaujintas Migracijos politikos gaires, kuriomis siekiama užtikrinti efektyvų valstybės interesus atitinkantį migracijos srautų valdymą ir kuriomis vadovaujantis būtų priimami sprendimai dėl emigracijos mažinimo, grįžtamosios migracijos skatinimo, darbo imigracijos srautų reguliavimo, efektyvių prieglobsčio procedūrų ir priėmimo sąlygų užtikrinimo, užsieniečių integracijos sistemos plėtros, neteisėtos migracijos kontrolės ir prevencijos stiprinimo.
