Pristatytos ateinančių trejų metų finansinės perspektyvos skaičiai yra tokie niūrūs, kad kitaip nei kerštu už kultūrininkų pilietinę poziciją dėl „Nemuno aušros“ juos apibūdinti sunku. Įprastomis sąlygomis po tokio biudžeto pateikimo kultūros ministras iš ministerijos būtų išneštas su šakėmis. Bet negali išnešti ko nėra.
Labai panašu, kad iki biudžeto patvirtinimo su ministro skyrimu bus neskubama. Ir tai yra dar viena gerai apgalvota klasta. Kol kultūrininkai tiesiogine prasme už savo teises stovi prie juos išdavusios Prezidentūros, už jų interesus Vyriausybėje pastovėti nėra kam. Tokia yra „leiskit pabandyti“, „pasmerkėt nesusipažinę“, „Ignotas – empatiškas žmogus“ ir kitų neatsakingų paistalų kaina.
Bet grįžkime prie skaičių. Sutarkime, kad šiame kontekste nevertinsime LRT biudžeto, kuris priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių, o ne nuo Finansų ministerijos ar Vyriausybės valios bei norų. Lyginant 2025 metų (392,3 mln. eurų) ir projekte įvardintą 2028 metų (331,1 mln. eurų) biudžetus, kultūros finansavimas sumažėja daugiau nei 61 mln. eurų (apie 15,6 proc.). Ši mažėjimo tendencija išsidėsto per visą laikotarpį: 2026 metais biudžetas vos mažesnis už šiųmetinį (392 mln. Eur), 2027 metais jis sumažėja iki 385,5 mln. Eur, po ko seka drastiškas kritimas 2028 metais. Į ateitį – stačiais laiptais žemyn.
Na, ir grįžkime prie tų 12 „papildomai“ skiriamų milijonų. Bendras kultūros biudžetas kitąmet mažėja, o tame mažėjančiame biudžete atsiranda įpareigojimas dar 12 mln. eurų daugiau skirti darbo užmokesčiui.
Įsivaizduokite: nuo sausio gaunate 1000 eurų atlyginimą, tokį pat kaip pernai, bet su įpareigojimu 120 eurų skirti padidėjusioms maisto prekių kainoms. O Ruginienė jums sakys: „Mieli Lietuvos žmonės, maisto prekių įsigijimui kitais metais papildomai skyrėme 120 eurų per mėnesį!“. Puiku, ar ne?
Žvelgiant į aiškinamuosius raštus prie biudžeto, toks darbo užmokesčio kėlimas po 12 mln. eurų suplanuotas ir 2027, ir 2028 metais. Jei jis bus atliekamas tokiu pat metodu, kaip 2026 metais, realus kultūros biudžeto mažėjimas lyginant 2025 m. su 2028 m. sieks beveik 100 milijonų eurų. Ir čia neįskaičiuojant infliacijos, kurios prognozės jau kitąmet nieko gero nežada dėl griaunamos antrosios pensijų pakopos.
O kas gi tie 100 milijonų eurų kultūros srityje? Pavyzdžiui, tai prilygsta keturiolikos (14!) metų Lietuvos nacionalinio dramos teatro biudžetui arba 10 Stasio Eidrigevičiaus menų centrų Panevėžyje.
Tokia suma kultūros srityje nėra suamortizuojama jokiais perskirstymais, taupymais ar karpymais. Tai prilygsta finansiniam šuoliui iš penkto aukšto, po kurio laukia tėškimasis visu kultūros kūnu ant asfalto.
Kultūros protestas tęsiasi. Biudžeto svarstymai keliasi į Seimą, o Vyriausybės pasiūlytas variantas yra dar vienas esminis pavojus mūsų kultūrai.
