Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 19d. 15:07

Akla apsimetusi ir 17 tūkst. eurų susižėrusi V.Račienė išklausė galutinį nuosprendį

Virginija Račienė
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Virginija Račienė

Lietuvos Aukščiausiasis teismas antradienį patvirtino, kad buvusi Šiaulių miesto tarybos narė Virginija Račienė simuliavo regėjimo negalią ir už tai neteisėtai gavo išmokas, teismas nepagailėjo ir moteriai padėjusios akių gydytojos.

Bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo už dokumentų klastojimą, sukčiavimą bendrininkaujant, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi buvo pripažinti kaltais ir nuteisti tiek gydytoją Danutę Milkintienę, tiek buvusią politikę V.Račienę, kuriai buvo mokamos nedarbingumo kompensacijos, yra pagrįstas ir teisėtas.

Nuosprendyje teisės taikymo klaidų ar esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų nepadaryta, abiem nuteistosioms skirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams.

Už sukčiavimą siekiant įgyti netekto darbingumo pensijos išmokas pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

Byloje nustatyta, kad V.Račienė objektyviai neturėjo didelių regėjimo funkcijų sutrikimų ir neįgalumo požymių, buvo visiškai savarankiška įvairiose gyvenimo srityse: vairavo automobilį, dirbo įprastomis darbo sąlygomis, dalyvavo visuomeniniame gyvenime.

Tačiau siekė, kad jai būtų nustatytas netekto darbingumo lygis dėl akių lėtinių nepagydomų ligų ir didelio regėjimo funkcijų sutrikimo. Tokiu būdu nepagrįstai siekta apgaule įgyti netekto darbingumo pensijos išmokas.

Tam tikslui pasiekti panaudojo suklastotus dokumentus – oftalmologo konsultacijų išvadas, siuntimą, o jų pagrindu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos skyriaus komisija išdavė darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymas.

V.Račienei buvo mokama netekto darbingumo pensija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Taip ji iš viso gavo 17 288,90 Eur.

Teisėjų kolegija patvirtino apeliacinio teismo išvadas, kad, siekiant nustatyti regėjimo funkcijų sutrikimus, pakanka Lietuvoje taikomais medicininiais tyrimo metodais surinktų patikrintų ir kitų bylos duomenų kontekste įvertintų įrodymų.

Taip pat nurodė, kad Lietuvoje galiojanti netekto darbingumo nustatymo sistema turi trūkumų, tokių kaip nedarbingumo lygio nustatymas vadovaujantis išimtinai medicininiu kriterijumi, dažnai nedalyvaujant pačiam asmeniui, dėl kurio yra priimamas sprendimas, ir t.t.

Šie bei kiti trūkumai buvo konstatuoti ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje dėl objektyvaus neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo ir efektyvios profesinės reabilitacijos.

Tačiau šie konstatuoti teisinio reguliavimo trūkumai nelemia asmenų, pasinaudojusių jais, nebaustinumo.

Atsižvelgus į tai, kad asmens duomenys susiję su asmens sveikata, byla nagrinėta neviešuose posėdžiuose.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, praneša LAT.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

05:55
34:08
10:00

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min