Laidos vedėjas Tomas Loiba priminė, kad mokslininkai kasmet tiria miestų nuotekas, siekdami nustatyti, kokių narkotinių medžiagų vartojama daugiausia.
„Metamfetamino vartojimas laikinojoje sostinėje jau patenka tarp dvidešimties daugiausiai šios medžiagos vartojančių Europos miestų. Tuo metu kokaino vartojimas Kaune toks didelis, kad miestą jau galima vadinti Lietuvos kokaino sostine“, – sakė laidos vedėjas.
Jis taip pat priminė penktadienį pareigūnų pristatytą didelę tarptautinę narkotikų kontrabandos bylą, apie kurią rašė ir 15min.
Apie ją plačiau skaitykite čia.
Operacijos metu sulaikyta apie toną kokaino, iš jų apie 800 kilogramų – Lietuvoje. Įtariama, kad 13 Lietuvos piliečių galėjo dalyvauti organizuojant šią kontrabandos schemą.
Pagal tyrėjų versiją, narkotikai galėjo būti gabenami iš Panamos ir kitų Centrinės Amerikos regionų laivais į Klaipėdos uostą. Iš ten kroviniai vilkikais buvo transportuojami į sandėlius Kaune. Kokainas buvo slepiamas metalinėse konstrukcijose, kartais net užbetonuotas, todėl aptikti jį buvo itin sudėtinga.
Sandėliuose Kaune narkotikai būdavo išimami, išdaužomi iš konstrukcijų, perpakuojami ir rūšiuojami. Vėliau jie paskirstomi tolimesniam platinimui – tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse.
Pareigūnų teigimu, didmeninė tokio krovinio vertė gali siekti apie 15 mln. eurų. Tačiau išplatinus narkotikus mažesniais kiekiais ir juos praskiedus, gatvėje tokio kiekio vertė gali išaugti iki 40–50 mln. eurų.
Nuotekų tyrimai leidžia įvertinti vartojimą
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Elžbieta Motūzaitė paaiškino, kad nuotekų analizė yra vienas objektyviausių būdų įvertinti realų narkotikų vartojimą.
Pasak jos, tyrimo metodologiją parengia Europos Sąjungos narkotikų agentūra.
„Ji koordinuoja šį tyrimą ir pateikia metodologiją, pagal kurią valstybės gali rinkti mėginius ir atlikti analizę. Tai leidžia skirtingų miestų duomenis palyginti tarpusavyje“, – sakė specialistė.
Tyrimui paprastai pasirenkama viena įprasta savaitė be švenčių ar didelių renginių.
„Per tą savaitę kiekvieną dieną imami nuotekų mėginiai. Jie suskirstomi į atskirus buteliukus, pažymimi pagal dieną ir laiką, kad mokslininkai žinotų, kaip juos tirti. Vėliau mėginiai užšaldomi ir transportuojami į laboratoriją“, – pasakojo E.Motūzaitė.
2025 metais daugiausia kokaino suvartota Kauno mieste
Lietuvos mėginiai tiriami Belgijoje esančioje laboratorijoje.
Kalbėdama apie rezultatus, specialistė pažymėjo, kad kokaino vartojimas Lietuvoje labiausiai išaugo Kaune.
„2025 metais daugiausia kokaino suvartota Kauno mieste, tačiau nuoseklus augimas matomas ir Vilniuje“, – sakė ji.
Pasak jos, metamfetamino vartojimas didžiausias Vilniuje, tačiau didėjimo tendencijos pastebimos ir Klaipėdoje.
„Kauno miestas patenka tarp dvidešimties daugiausiai metamfetamino suvartojančių miestų Europoje“, – sakė E.Motūzaitė.
Ji taip pat pažymėjo, kad MDMA (Ekstazi) daugiausia aptikta Kauno nuotekose, o ketaminas labiausiai paplitęs Vilniuje.
„Ketaminas šiemet šoktelėjo į viršų. Tai anestetinis, slopinantį poveikį turintis narkotikas, kuris kai kuriose subkultūrose vartojamas rekreaciniais tikslais“, – paaiškino specialistė.
Nuotekų analizė nepriklauso nuo žmonių atsakymų
Pasak E.Motūzaitės, tokio tipo tyrimai laikomi patikimais, nes jie nepriklauso nuo žmonių atsakymų ar noro prisipažinti apie narkotikų vartojimą.
„Dažniausiai narkotikų vartojimo tyrimai atliekami apklausų būdu, kai žmonės patys deklaruoja savo vartojimą. Tokiu atveju dalis respondentų gali nutylėti ar pateikti netikslius atsakymus“, – sakė ji.
Specialistė pabrėžė, kad nuotekų analizė leidžia pamatyti bendrą vartojimo mastą.
„Šis tyrimas nėra priežastinis – jis skirtas situacijai įvertinti ir parodyti bendras tendencijas“, – teigė ji.
Seimo narys: vien skaičių nepakanka
„Dienos klausimo“ diskusijoje dalyvavęs Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas teigė, kad nuotekų tyrimų duomenis reikėtų vertinti platesniame kontekste.
„Reikėtų pateikti išsamesnę analizę – kiek išaugo tam tikrų medžiagų kiekis, kokios galimos priežastys ir kaip tai siejasi su kitais epidemiologiniais tyrimais“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, narkotikų vartojimo tendencijos nuolat kinta.
„Medžiagos keičiasi, jų vartojimo formos keičiasi, todėl būtina nuolat stebėti situaciją ir ją analizuoti plačiau“, – sakė S.Čaplinskas.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad kartais nuotekų tyrimų rezultatus gali paveikti konkrečios policijos operacijos.
„Buvo situacija, kai nuotekose buvo užfiksuotas labai didelis narkotikų kiekis. Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu policija vykdė aktyvias operacijas, todėl dalis nusikalstamų grupių narių galėjo atsikratyti turimų narkotikų“, – sakė jis.
Kodėl žmonės vis tiek vartoja narkotikus?
Pasak S.Čaplinsko, vien griežti įstatymai narkotikų vartojimo problemos neišsprendžia.
„Jeigu socialinėje aplinkoje narkotikų vartojimas nėra smerkiamas, jeigu tikimybė būti pagautam atrodo maža, tuomet vartojimas tęsiasi“, – sakė parlamentaras.
Šiandien matome augančias problemas su elektroninėmis cigaretėmis
Jo teigimu, ypatingą dėmesį reikia skirti jaunimo vartojimo tendencijoms.
„Šiandien matome augančias problemas su elektroninėmis cigaretėmis, į kurias dedamos įvairios psichoaktyvios medžiagos, taip pat su raminamaisiais vaistais“, – sakė jis.
Kriminologas duomenis vertina kritiškai
Vilniaus universiteto kriminologas Gintautas Sakalauskas teigė, kad Kauną vadinti „Lietuvos kokaino sostine“ būtų pernelyg skambus apibūdinimas.
„Tai gana dažna klaida, kai iš pavienių duomenų daromos labai plačios išvados. Pagal metamfetamino vartojimą Kaunas patenka tik į dvidešimtą vietą tarp tirtų Europos miestų“, – sakė jis.
Kriminologas taip pat priminė, kad nuotekų tyrimai turi metodologinių ribotumų.
„Jie parodo tik tas medžiagas, kurios pasišalina iš žmogaus organizmo. Be to, mes nežinome, kas konkrečiai jas vartojo – tai gali būti ir atvykę žmonės, turistai ar renginių dalyviai“, – sakė G.Sakalauskas.
Kuo visuomenė turtingesnė, tuo kokaino vartojimas paprastai didėja
Pasak jo, rezultatus gali lemti ir narkotikų grynumas.
„Jeigu viename mieste kokainas yra grynesnis, nuotekose jo metabolitų bus daugiau. Jeigu kitur jis labiau praskiestas, kiekiai gali būti mažesni“, – aiškino kriminologas.
Vis dėlto jis pripažino, kad kokaino vartojimo augimas Europoje yra reali tendencija.
„Kokainas yra brangus narkotikas. Kuo visuomenė turtingesnė, tuo kokaino vartojimas paprastai didėja“, – sakė jis.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galite klausyti ir žiūrėti čia.
