Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atmestas 83,8 tūkst. eurų žalą „Telia“ padariusio bendrovės vadovo skundas

„Telia“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / „Telia“
Šaltinis: BNS
0
A A

Apeliacinis teismas trečiadienį atmetė bendrovės direktoriaus Edgaro Česnausko advokato skundą, kurioje jis nuteistas lygtine bausme dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo. Prašymas išteisinti ir atmesti civilinį ieškinį nepatenkintas.

Kaip ir buvo nusprendęs Vilniaus apygardos teismas, E.Česnauskas turės atlyginti 83,8 tūkst. eurų žalą mobiliojo ryšio operatorei „Omnitel“ (dabar „Telia Lietuva“). Teismas yra nurodęs, kad mobiliojo ryšio operatorei padaryta žala turi būti atlyginta per trejus metus.

Apeliantas teigė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, nagrinėjusi jo bylą, buvo šališka, turėjo iš anksto vidinį įsitikinimą, kad E.Česnauskas yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės kaip tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai, objektyviai ir E.Česnausko teisių nevaržė bei nepalankumo jam nerodė.

Teismas nustatė, kad būdamas bendrovės „Tele Terra“ (iki 2007 metų įmonė vadinosi „Blondinė“) direktoriumi, 2007-2009 metais E.Česnauskas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Teismas konstatavo, kad siekdamas, jog nebūtų nustatyta įmonės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, įmonės vadovas imitavo jų perdavimą Jelenai Gribkovai. Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo paslėpti nenustatytoje vietoje.

„Didelės vertės prekių perdavimą J.Gribkovai E.Česnauskas imitavo surašydamas netikrus dokumentus“, – konstatavo teismas.

Šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, tuometinio Teisėjų tarybos nario Boleslovo Kalainio patarėjai Indrei Galvanauskaitei.

2015 metų sausio 5 dieną Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą pagal I.Galvanauskaitės kaltinimą, susijusį su dokumentų klastojimu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kito kaltinamojo E.Česnausko atžvilgiu byla buvo nagrinėjama toliau. I. Galvanauskaitė nuo pareigų niekada nebuvo nušalinta, šias pareigas ji eina ir toliau.

Kai byla buvo perduota teismui, Šiaulių apygardos teismo vadovas Vytautas Kursevičius, administracija, suvokdami, kad susidariusi situacija kenkia valstybės institucijai, pasiūlė kaltinamajai, kol vyks bylos nagrinėjimas, pereiti į kitas pareigas. Ji sutiko būti perkeliama, bet kitą dieną savo prašymą atšaukė.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu teismas nebuvo gavęs prašymų nušalinti patarėją nuo pareigų.

I.Galvanauskaitės bylą kurį laiką tyrė Šiaulių apygardos prokurorai ir tyrimą buvo nutraukę. Vėliau tyrimas buvo perduotas Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Kaltinimai I.Galvanauskaitei buvo susiję su tuo, kad 2009-ųjų gruodį vienoje iš notarų kontorų Vilniuje nusprendė parduoti įmonės akcijas asmeniui, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Įtariama, kad netikro dokumento pagaminimą organizavo E.Česnauskas.

Akcijų pirkimo ir pardavimo sutartyje buvo rašoma, kad 480 paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, kurių vertė 48 tūkst. litų, savininkė I. Galvanauskaitė parduoda 18 kartų teistai, nuo narkotinių medžiagų priklausomai pirkėjai J.Gribkovai už 1000 litų (290 eurų). Pirkėja savo parašu patvirtino, kad įmonei priklausiusias prekes gavo. Vėliau jų pasigesta – dingo telefonai, SIM kortelės, įranga.

J.Gribkova jos bylą nagrinėjusiam teismui pasakojo, kad 2009 metų pabaigoje ieškojo darbo. Gruodį buvo nuvykusi į Vilniaus darbo biržą, ten prie jos priėjo nepažįstami vyras ir moteris, kurie pasiūlė užsidirbti. Po kurio laiko ji savo namo kieme susitiko su tais asmenimis, padavė jiems savo asmens tapatybės kortelę, o vyras ir moteris pažadėjo vėliau susisiekti su ja.

Po kelių dienų ji su minėtais vyru ir moterimi (vėliau sužinojo, kad tai buvo I.Galvanauskaitė ir E.Česnauskas), lydymais antru jai nepažįstamu vyru, nuvažiavo į notarų kontorą, kur pasirašė kažkokią sutartį. Po to J.Gribkova buvo nuvežta į Registrų centrą, kur ji esą E.Česnausko nurodymu užpildė ir pasirašė dar kelis dokumentus ir atidavė juos E.Česnauskui. Pastarasis sumokėjo jai žadėtą 1000 litų ir paleido ją.

Nutraukus bylą dėl senaties, I.Galvanauskaitė buvo apklausta liudytoja. Ji davė E.Česnauskui palankius parodymus.

„Nors nuteistojo E.Česnausko ir liudytojos I.Galvanauskaitės parodymai tarpusavyje sutampa, tačiau jie buvo sugyventiniai ir turi bendrą vaiką, juos siejo verslo reikalai, I.Galvanauskaitė taip pat buvo kaltinamoji toje pačioje byloje, tačiau bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jos atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus senaties terminui, todėl liudytoja I.Galvanauskaitė yra suinteresuota duoti nuteistojo E. Česnausko atžvilgiu palankius parodymus, siekdamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos ir nuteistojo parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams“, – nusprendė Apeliacinis teismas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min