„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė jį (..>) Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M.Sinkevičiui nutraukta“, – rašoma pranešime.
M.Sinkevičiaus skundas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Žlugo politinė karjera
Dėl šios bylos žlugo M.Sinkevičiaus politinė karjera. Jis prieš Seimo rinkimus buvo laikomas realiausiu socialdemokratų kandidatu ir premjerus.
Tačiau, teismas priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius M.Sinkevičius paliko Savivaldybių asociacijos vadovo ir Jonavos rajono mero postus, buvo išbrauktas iš Socialdemokratų rinkimų į Seimą sąrašo. Jis taip pat sustabdė narytę socialdemokratų partijoje.
Nuteisė du teismai
Kauno apygardos teismas pernai gegužę M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas.
Nuteistasis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas jį išteisinti. Bet apeliacinis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus iškart po paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politikui panaikino mero įgaliojimus.
Apeliacinio teismo nuosprendį aukščiausiai instancijai M.Sinkevičius apskundė pernai lapkritį.
Advokatas triumfuoja, kalba apie teisėjų stuburą
Kasaciniu skundu pasirūpinęs kaltinto politiko advokatas Arūnas Petrauskas 15min trečiadienį pareiškė, kad LAT verdiktą galima vadinti staigmena.
„Kodėl netikėtas? Juk mes taip ir prašėm!“, – gera nuotaika tryško patyręs teisininkas.
Anot M.Sinkevičiaus gynėjo, Aukščiausiasis Teismas šiuo atveju, kaip ir dažnai būna, „pasiima iš kasacinio skundą argumentą, kuris yra tinkamas“ ir jį išplėtoja.
„Labai džiugu, kad į dalykus, kuriuos svarstė, bet neatkreipė į juos dėmesio ankstesni teismai, Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, išplėtojo“, – 15min komentavo advokatas.
A.Petrauskas pasidalijo ir pamąstymais, kodėl tokių išvadų nepadarė žemesnių instancijų teismų teisėjai – galbūt jiems pritrūko kompetencijos, o gal tiesiog drąsos, kad įvardintų prokuratūros kaltinimų ydas?
Aš sakyčiau, teismui stuburo pritrūksta. Teisingumą pagal Konstituciją vykdo teismas. Kokią gavo iš ikiteisminio tyrimo medžiagą – taip, ji yra svarbi. Bet ir teismas turi turėti stuburą, savo poziciją.
„Aš sakyčiau, teismui stuburo pritrūksta. Teisingumą pagal Konstituciją vykdo teismas. Kokią gavo iš ikiteisminio tyrimo medžiagą – taip, ji yra svarbi. Bet ir teismas turi turėti stuburą, savo poziciją. Reikia turėti drąsos vertinti, o ne tik tiesiai į kaltinimo poziciją žiūrėti“, – pareiškė advokatas A.Petrauskas.
Teisininkas vylėsi, kad po šiandienio LAT sprendimo gali keistis požiūris ir į kitas „čekiukų skandalo“ bylas, bet pabrėžė, kad kiekviena situacija individuali. „Reikia žiūrėti, kas yra padaryta, kaip yra padaryta. Reikia žiūrėti sumas. Ir dar vienas labai svarbus dalykas – reikia žiūrėti reglamentą“, – pamąstymais dalijosi pašnekovas.
Padarė 1487 eurų žalą
Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 metais būdamas tarybos nariu ir meru, M. Sinkevičius savivaldybės administracijai padarė 1487 eurų dydžio turtinės bei neturtinės žalos, pakirtus pasitikėjimą mero institucija.
Politikas kaltintas suklastojęs 16 tarybos nario išlaidų apyskaitų, jose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie ryšio paslaugas, du televizorius, nesusijusius su savivaldybės politiko veikla.
M. Sinkevičius prieš pradedant nagrinėti bylą į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų. Jis tvirtino, jog „Telia Lietuva“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia ir yra žmogiška klaida.
Kokie Aukščiausiojo teismo motyvai?
Aukščiausiojo teismo pranešime rašoma, kad remdamasis ankstesne savo praktika, teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Byloje buvo nustatyta, kad Mindaugas Sinkevičius, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, į 2019–2023 m. išmokų avanso apyskaitas įrašė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas jam buvo galimas pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentus, bet ir tas, kurios buvo patirtos ne vykdant jo tarnybinę veiklą ir negalėjo būti atlyginamos: mėnesinį mokestį už suteiktas ryšių paslaugas, susijusias su sutuoktinės ir savo asmeninėms reikmėms naudojamo abonento numerio išlaidomis, mėnesinį mokestį už internetinės televizijos išlaidas ir mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos (televizorių) išlaidas (iš viso 1487,62 Eur), ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė Jonavos rajono savivaldybės administracijai.
Teismai, įvertinę šias nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad toks M.Sinkevičiaus elgesys yra nusikalstamas ir jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą tarnyba, turto pasisavinimą, tikro dokumento suklastojimą ir panaudojimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, paneigdamas abiejų instancijų teismų padarytas išvadas, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis) sudėties būtinąjį požymį – didelę žalą.
M.Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo siejami tik su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, Valstybės politikų elgesio kodekso bendrųjų nuostatų pažeidimais, nesilaikymu, už šiuos nustatyta ir drausminė (tarnybinė) atsakomybė; kaltinimai jam buvo pateikti tik kaip savivaldybės tarybos nariui, o didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis nustatytas vertinant visas tuo metu M.Sinkevičiaus pareigas (meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas) ir jo politinį svorį visuomenėje; neatsižvelgta į tai, kad savivaldybėje buvo nustatytas ne tik išlaidų kompensuotinomis pripažinimo mechanizmas, bet ir nepagrįstomis pripažintų ir išmokėtų išlaidų kompensavimo tvarka, ir ja pasinaudota nebuvo.
Be to, M.Sinkevičiui per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra daug mažesnė nei kasacinio teismo praktikoje nurodoma didelė turtinė žala, kuri paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL (12 500 Eur).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad M.Sinkevičiaus veiksmai neperžengė drausminio (tarnybinio) nusižengimo ribų, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo objektyviai nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad M.Sinkevičiaus veiksmai atitinka piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumo laipsnį ir pobūdį ir jais buvo padaryta didelė neturtinė žala savivaldybės administracijai ir valstybei.
Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiti jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai – turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas – nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamu atveju buvo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti (nustatyti kontrolės mechanizmų savivaldybėje trūkumai), o jų atsiradus, nebuvo kliūčių juos kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta – visos neteisėtai gautos išmokos grąžintos dar iki pradedant teisminį tyrimą.
-
VRK panaikino Jonavos mero M.Sinkevičiaus įgaliojimus, išbraukė jį iš Seimo rinkimų
-
„Čekiukų“ byloje kaltu pripažintas M.Sinkevičius apskundė nuosprendį LAT
-
Aukščiausiasis Teismas sprendimą dėl „čekiukų“ byloje nuteisto M.Sinkevičiaus skelbs kovą
-
LAT skelbs sprendimą Jonavos rajono mero M. Sinkevičiaus „čekiukų“ byloje
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį ir į nustatytus įstatymu įtvirtinto reguliavimo trūkumus, ištaisytus tik 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Vietos savivaldos įstatymo 9, 12, 25 straipsnių pakeitimus, kuriais buvo nustatyta nauja savivaldybės tarybos narių atlyginimo tvarka ir panaikintos išmokos, skirtos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, ir 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama).
Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna ir, svarbiausia, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Nesant tinkamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, vienodo visoms Lietuvos savivaldybėms, gali būti pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kai vienais atvejais buvus nors ir netobulam teisiniam reguliavimui galima rasti teisinį pagrindą asmenį traukti tam tikron atsakomybėn, o jos nesant – apskritai atsakomybės išvengti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M.Sinkevičių kaltu ir nuteisė jį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M.Sinkevičiui nutraukta.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Kitos bylos gali baigtis kitaip
LAT trečiadienį nutraukus „čekiukų“ bylą buvusio Jonavos mero M.Sinkevičiaus atžvilgiu, teisėjai sako, kad suformuota praktika nebūtinai darys poveikį kitoms panašioms byloms.
„Mūsų kolegija nagrinėjo konkrečią situaciją, konkrečius faktus, konkrečią teisinę situaciją ir priėmė sprendimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes“, – žurnalistams sakė LAT teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, dalyvaudama bendroje spaudos konferencijoje su kitu teismo teisėju Artūru Pažarskiu.
„Kaip kitose bylose? Bus sprendžiami dalykai, čia nebuvo mūsų kolegijos nagrinėjimo dalykas. Mes nagrinėjome konkrečią bylą“, – pridūrė ji.
„LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija šiuo sprendimo norėjo pasakyti, kad nenustatė jo kaltės baudžiamąja teisine prasme. Niekas neginčija, kad tie veiksmai, kurie buvo padaryti, neužtraukia kitos rūšies atsakomybės“, – kalbėjo G.Juodkaitė-Granskienė.
Prokuratūra dar neturi pozicijos
LAT nutraukus M.Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, dėl būsimų savo veiksmų kitose panašiose bylose prokuratūra žada nuspręsti susipažinusi su teismo argumentais.
„Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Sprendimai dėl šiuo metu atliekamų ikiteisminių tyrimų, susijusių su savivaldybių tarybų narių lėšomis veiklai, bus priimti detaliai susipažinus su šios LAT nutarties argumentais ir įvertinus konkretaus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes“, – BNS trečiadienį nurodė prokuratūra.
