Buvęs Kauno miesto politikas šioje byloje yra nuteistas kalėti vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.
A.Balučio veika nėra tiesiogiai susijusi su V.Muntianu, kuris šioje byloje Kauno apygardos teisme buvo visiškai išteisintas.
Prokuratūra kaltina V.Muntianą 2007 metų birželį-gruodį organizavus valstybės tarnautojo – tuometinio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo.
A.Balutis įtariamas tarpininkavęs Kauno verslininkėms duodant kyšį V.Vizbarui.
Pirmos instancijos teisme A.Balutis prisipažino kaltas, dabar Apeliaciniame teisme jis ėmė aiškinti, kad nežinojo, kad per jį paketuose buvo perduodami pinigai, manęs, kad paketuose sudėti kažkokie dokumentai. Teisme parodymus pakeitęs A.Balutis pakeitė ir advokatą.
A.Balutis nesutiko su teisėjų ir prokuroro aiškinimais, kad jis keičia parodymus.
„Aš tada objektyviai klydau“, – atsakė nuteistasis, teigdamas, kad Apeliaciniame teisme ilgai nagrinėjant bylą turėjo laiko pagalvoti ir viską sudėlioti į savo vietas.
Esą po sulaikymo advokatas jam pasakė, kad geriau sutikti su prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) mestais kaltinimais.
Bylos duomenimis, 2007 metais 100 tūkst. litų grynaisiais V.Vizbarui kaip kyšis per A.Balutį buvo perduoti per tris kartus. Susitikimai vyko ir Kaune, ir Jonavoje.
„Kaunas toks miestas, kad vieni kitus pažįsta. Aš taryboje dirbau daug metų. Jablonskienė ir Baranauskienė – vystytojos, jos pagalbos paprašė. Užėjome pas apskrities viršininko pavaduotoją Vizbarą, išdėstė viską. Ten buvo kalbama, kad ponios neranda išeities tvirtindamos detalųjį planą. Mano sferoje buvo miesto plėtros detaliųjų planų klausimai. Aš sutikau ponioms padėti“, – aiškino A.Balutis. Buvęs valdininkas teigė, kad prašęs V.Vizbaro žmoniškai pažiūrėti į verslininkių reikalą, nes joms dėl žemės sklypo A.Mickevičiaus gatvėje pakibo investicijos.
Tuo metu susitikimus ir pokalbius fiksavo STT.
Į STT Kauno skyrių 7 val. ryte atvežtam A.Balučiui buvo parodytos kelios nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip V.Vizbaras ima pinigus ir juos skaičiuoja. Pasak A.Balučio, tuo metu jį gynęs advokatas patarė jam sutikti su pateikta medžiaga ir kad ginčytis yra beviltiška ir kad jei prisipažinsiąs, bus geriau.
„Aš prisiėmiau, ko nedariau“, – Apeliaciniam teismui sakė A.Balutis.
Nuteistasis netgi tikino, kad kartą perduodamame pakete net negalėjo būti pinigų – A.Balučio manymu, jie net negalėjo ten tilpti.
Lietuvos apeliacinis teismas anksčiau teismo posėdžiuose aiškinosi, kas ir kieno nurodymu Kėdainių rajone prie vandens telkinio įkasė blokus, kad vėliau būtų galima ten organizuoti statybas esą senųjų pamatų vietoje. Pareigūnai įtarė, kad šį sklypą ketino įsigyti tuometinis Seimo pirmininkas V.Muntianas ir jis organizavo šių blokų įkasimą faktiškai savo valdomame sklype.
Teismas apklausė liudytojus Liudviką Bliūdžių ir Vilhelmą Grūdę. L.Bliūdžius teigė norėjęs tiks pagelbėti draugui V.Grūdei. L.Bliūdžius parūpino technikos, kuria įkasti blokai.
V.Grūdė teismą tikino, kad V.Muntianą seniai pažinojo ir į jį kreipėsi kaip į Seimo narį, kuris padėtų rinkėjui išspręsti su žemės sklypu susijusias problemas. Sklypus norėta sujungti paskui vėl padalyti. V.Grūdė kaltino žemėtvarkininkus ir matininkus, kurie esą blogai atliko savo darbą ir jeigu ne jie, nebūtų buvę šios bylos.
Pagal bylos medžiagą, sklypą turėjo įsigyti V.Muntiano svainis Algimantas Vasiliauskas.
Prokuratūra siekia panaikinti V.Muntiano išteisinimą, pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Prokuratūra mano, kad V.Muntianui turėtų būti skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem metams.
Kaltintojai mano, kad pirmos instancijos teismas nelygino kaltinamųjų parodymų su specialiųjų tarnybų padarytų garso įrašų turiniu, padarė neteisingas išvadas.
Pernai liepos 1 dieną paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V. Muntianas buvo visiškai išteisintas, nors prokuratūra siūlė pripažinti jį kaltu.
Įtariama, kad būdamas Seimo pirmininku V.Muntianas esą organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas. V.Muntianas visą laiką neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas 2008 metų pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir partijos lyderio pareigų.
Kauno teismas V.Vizbarą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir nuteisė kalėti realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš jo valstybės naudai konfiskuota per 100 tūkst. litų, kuriuos, kaip manoma, valdininkas gavo kaip kyšį. Jam nepalankų nuosprendį V.Vizbaras apskundė Apeliaciniam teismui ir prašo išteisinimo.
Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro nusikalstama veikla. V.Vizbaras kaltintas kyšio priėmimu, verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė – didelės vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, A.Balutis – pagalba duodant kyšį.
Dvejiem metams lygtinai nuteista B.Jablonskienė Apeliacinio teismo prašo panaikinti nuosprendį ir ją išteisinti, esą teismas buvo šališkas, nevertino jai palankių įrodymų. A.Balutis teismo prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis teismui priminė, kad daug metų buvo Kauno miesto tarybos nariu, dalyvavo jos veikloje ir buvo „teigiama asmenybė“.
V.Muntianas prašo palikti galioti jam palankų nuosprendį ir atmesti prokuratūros skundą. Jis tikino nepiktnaudžiavęs tarnyba.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs ketvirtadienį.
