Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 02 01, 15:41 Atnaujinta 2021 02 01, 16:10

Dar vienas nuosprendis šunų veisėjai – šįkart teismas nusprendė augintinius konfiskuoti, skirta 1025 eurų bauda

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjo Jelenos Noreikienės administracinio nusižengimo bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo. Veisėja nubausta 1 025 eurų dydžio bauda su paimto 81 šuns konfiskavimu. 15min primena, kad kitos veisėjos atžvilgiu to paties teismo kiti rūmai praėjusią savaitę priėmė kiek kitokį sprendimą – 55 kankintus šunis nusprendė grąžinti savininkei.
Įvykio vietoje
Įvykio vietoje/ Asociatyvi nuotr. / Nuotrauka iš Veronikos „Facebook“ profilio

Nustatyta, kad 2020 metų rugsėjo 10 dieną apie 19 valandą, atlikus neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos Kauno rajone – J.Noreikienės, patikrinimą, rastas 81 šuo, iš kurių penkios vados jauniklių. Naujasodžio kaime vykęs patikrinimas virto didžiausia iki tol buvusia Lietuvoje šunų paėmimo operacija.

„Visko esame matę, bet šis atvejis – išskirtinis. Tai iki šiol man žinoma didžiausia gyvūnų ferma. Visuomenė pamatys, iš kokių sąlygų tie gyvūnai iškeliauja. Gaila. Turime tikrai apie daug ką pagalvoti. Šis žmogus (veisėja – aut. past.), nemanau, kad galėtų kada veiklą vykdyti iš viso daugiau. Nemanau, kad gali pasitaisyti. Visokių tų veisyklų yra, bet ši – pati pati baisiausia. Tai yra pragaras žemėje“, – tuomet situaciją apibūdino „Nuaro“, į kurį po paėmimo buvo išvežti kankinti šunys, direktorė Jurgita Gustaitienė.

Pas šią veisėją buvo laikomi špicai, prancūzų buldogai, mopsai, bišonai, korgiai, jorkšyras ir mišrūnai, – rašoma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vasario 1 dieną išplatintame pranešime spaudai.

Atliekant patikrinimą nustatyta, kad (vertinant išoriškai) didžioji dauguma šunų – vidutinio įmitimo, rasta šunų su nepakankamu įmitimu, dalyje narvų nebuvo indų su vandeniu, daugelis šunų laikyti narvuose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų, dalis narvų buvo laikomi vienas ant kito, daugiausia ant grindų – grotelių, dalyje net nebuvo gultų (guolių).

15min skaitytojo nuotr./Kauno rajone iš galimai nelegalios daugyklos paimti 82 šunys
15min skaitytojo nuotr./Kauno rajone iš galimai nelegalios daugyklos paimti 82 šunys

Patikrinimo metu patalpoje vyravo netvarka, buvo jaučiamas stiprus amoniako, išmatų kvapas, gyvūnų tuštinimosi patalpos nebuvo valomos laiku.

Dauguma gyvūnų dėl apverktinos odos, ausų, dantų būklės turėjo jausti mažų mažiausiai didesnio ar mažesnio laipsnio diskomfortą. Gyvūnų nepriežiūra akivaizdžiai neatitiko gyvūnų gerovės reikalavimų.

Kaip savo sausio 29 dienos sprendime konstatavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, gyvūnai išliesėję, turintys endo ir ektoparazitų, baikštūs, nežino, kas yra išėjimas į lauką pasivaikščioti ar kaip lauke atlikti gamtinius reikalus. Pastebėtos ir paraudusios endemiškos pėdos, peraugę nagai. Šie pažeidimai sukelia judėjimo pokyčius. Tai, kaip konstatavo teismas, neabejotinai turėjo įtakos gyvūnų psichinei būklei bei jų elgsenai.

Skaitytojo nuotr./Kauno rajone iš galimai nelegalios daugyklos paimti 82 šunys
Skaitytojo nuotr./Kauno rajone iš galimai nelegalios daugyklos paimti 82 šunys

Teismas pripažino, kad gyvūnai šiame veislyne buvo kankinami, jiems laiku nebuvo suteikta reikiama veterinarinė pagalba, kai tokia pagalba buvo būtina.

41 šuniui yra nustatytos įvairios dantų, akių ligos, dariniai, žaizdos, randai, kaulų išnirimai, be kita ko, helmintozė, o tai gali turėti tiesioginę įtaką gyvūno žūčiai, jei laiku nebūtų suteikta būtina veterinarinė pagalba.

Skaitytojo nuotr./Kauno rajone iš galimai nelegalios daugyklos paimti 82 šunys
Skaitytojo nuotr./Kauno rajone iš galimai nelegalios daugyklos paimti 82 šunys

Taip pat nustatyta, kad vienas prancūzų buldogas nugaišo dėl širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, kurį sąlygojo skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas; kitas šuo nugaišo dėl ūminės plaučių edemos, sąlygotos ūminio hemoraginio enterokolito, įtariama, infekcinės kilmės; 2 mopsų jaunikliai galimai nugaišo dėl neteisingo (giminingo, ar nesilaikant pertraukų tarp kergimo) veisimo.

Taip pat nustatyta, kad J.Noreikienei, kaip registruotai veisėjai, buvo suteiktas registracijos numeris, kuris jai suteikė teisę laikyti ir veisti šunis gyvenamosiose patalpose, nenaudojant laikymui jokios įrangos ar lauko voljerų, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad veisėja laikė didesnį skaičių šunų negu buvo nurodžiusi 2017 metų spalio 5 dienos savo veiklos aprašyme, tam neturėdama VMVT Kauno departamento išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio.

Patikrinimo metu nepateikti dokumentai, patvirtinantys plovimą, dezinfekavimą; nepateikta duomenų apie gyvūnų privalomą vakcinavimą nuo pasiutligės bei apie tvarkomas privalomas įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių apskaitas, apie gyvūnų augintinių sukergimo / apsėklinimo laiką.

Teismo posėdžio metu J.Noreikienė nusižengimų nepripažino. Teigė, kad su šunimis būna ištisą parą, – gal tvarkos trūko, nespėjo visko padaryti. Veisėja tikino, kad prieš patikrinimą pirmo aukšto šunis išleido į lauką, antro aukšto šunų nespėjo išleisti. Jos namas nėra baigtas statyti. Ji rūpinosi gyvūnais, esant būtinybei, kreipdavosi į gydytojus.

LSMU nuotr./Specialistai įvertina Kauno rajone išgelbėtų gyvūnų būklę
LSMU nuotr./Specialistai įvertina Kauno rajone išgelbėtų gyvūnų būklę

„Nustatyta, kad J.N. tinkamai nesirūpino laikomais gyvūnais, o tai sukėlė padarinius, kuriems ji sąmoningai leido atsirasti. Savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais“, – nutarime konstatavo teismas.

J.Noreikienės kaltės neigimą teismas vertino kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus.

„Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos atstovo argumentai, kad J.N. nepadarė nusižengimų, tinkamai rūpinosi šunimis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti“, – sprendė teismas.

J.Noreikienės kaltę dėl aptariamų nusižengimų patvirtino ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir patikrinimo metu jos namuose buvusios institucijos atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymai, kurie yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims.

LSMU nuotr./Specialistai įvertina Kauno rajone išgelbėtų gyvūnų būklę
LSMU nuotr./Specialistai įvertina Kauno rajone išgelbėtų gyvūnų būklę

Teismas, skirdamas J.Noreikienei baudą, atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad J.Noreikienė padarė tyčinius administracinius nusižengimus, savo elgesio neigiamai nevertino, bandydama save pateisinti.

Spręsdamas gyvūnų konfiskavimo skyrimo klausimą, teismas išaiškino, kad tai – alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui.

„Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J.N. nesirūpino laikomais gyvūnais, nepakankamai juos šėrė ir girdė, nesuteikė laikomiems šunims būtinosios veterinarinės pagalbos, jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas, sudėtį. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, taikytinas gyvūnų konfiskavimas“, –motyvavo teismas.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

„DogSpotas“ nuotr. /Jonavos daugykloje aptikti gyvūnai
„DogSpotas“ nuotr. /Jonavos daugykloje aptikti gyvūnai

15min primena, kad praėjusią savaitę Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai išnagrinėjo kitą panašią bylą ir nusprendė šunų veisėją iš Jonavos – Alą Perederij, nubausti 700 eurų dydžio bauda be gyvūnų konfiskavimo. 55 laikinai prieglaudose, kol bus priimtas teismo sprendimas, laikytus augintinius nuspręsta grąžinti juos kankinusiai savininkei. Tai visuomenėje sukėlė didžiulę pasipiktinimo bangą, dėl savo sprendimo viešai aiškinosi ir teisėja.

„DogSpotas“ nuotr. /Jonavos daugykloje aptikti gyvūnai
„DogSpotas“ nuotr. /Jonavos daugykloje aptikti gyvūnai

Gyvūnų globos organizacijos „DogSpotas“, globojančios daugiau nei 20 iš šios daugintojos laikinai konfiskuotų gyvūnų (dar 8 globoja „Lesės“ prieglauda bei 10 „Nuaras“), vadovė Indrė Pileckienė negalėjo suprasti tokio nutarimo logikos.

„Kadangi nuo pirmos dienos žinome, kokios būklės buvo gyvūnai, atkeliavę iš šios daugyklos, protu nesuvokiama, kaip toks sprendimas apskritai galėjo išvysti dienos šviesą, – piktinosi „DogSpotas“ vadovė. – Daugumai konfiskuotų gyvūnų iš karto po perėmimo buvo reikalinga vieno ar kito pobūdžio būtinoji veterinarinė pagalba, kai kuriems prireikė lašelinių. Buvo gyvūnų, kurie negalėjo nustoti stangintis, negalėjo normaliai tuštintis (kaip paaiškėjo, dėl savo patologinių būklių), kiti nevaldomai viduriavo, net su krauju, gleivėmis.

Po nukirminimo procedūrų globėjams teko „atlaikyti“ besišalinančių iš organizmo kirminų vaizdus. Dėl parazitų invazijos globojamiems šunims išsivystė žarnynų uždegimai. Į mūsų globą atvykę gyvūnai dėl priežiūros buvo sužaloti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dėl antisanitarinių sąlygų daugykloje buvo sunku ištverti dvoką net stovint greta pastatų, kur buvo laikomi gyvūnai, o po visos gyvūnų gelbėjimo procedūros, kaip mes sakome, paprasčiau drabužius būtų sudeginti nei išskalbti.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min