Ši tragedija nutiko ankstų 2015 metų rugpjūčio 27-osios rytą. Pasieniečiai jau turėjo informacijos, kad per Nemuną į Lietuvą bus atgabentas kontrabandinis baltarusiškų cigarečių krovinys.
Kontrabandininkai spruko
Įtariamieji į vietą atvyko dviem automobiliais – vienas jų skirtas žvalgybai, į kitą pakrautas nelegalus krovinys.
Kai kontrabandininkai, susirinkę cigaretes, pajudėjo, jų kelyje jau laukė uniformuoti pareigūnai.
Nei „Ford Mondeo“, nei „Peugeot“ vairuotojai nepakluso pasieniečių reikalavimui sustoti.
„Ford“ taranavo pareigūnų automobilį, tačiau toli nenuvažiavo ir nulėkė į griovį. Automobilyje rasta 14 500 pakelių cigarečių, kurių vertė – kiek daugiau nei 42 tūkst. eurų.
Už šios kontrabandos gabenimą 4 vyrai nuteisti piniginėmis baudomis. Nusikaltimo organizatoriui Giedriui Vilčinskui skirta 7,6 tūkst. eurų bauda.
Vienas įtariamasis buvo pasprukęs į užsienį. Tik jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau kol jis buvo suimtas ir laukė ekstradicijos į Lietuvą, tą bausmę jis atliko. Todėl paskelbus nuosprendį, jis iškart paleistas į laisvę teismo salėje.
Mirtini šūviai į žvalgų automobilį
Be krovinio važiavusį, žvalgybai skirtą „Peugeot“, pasieniečiai nusprendė stabdyti šūviais.
Prie automobilio vairo sėdėjo viso šio nusikaltimo organizatorius Giedrius Vilčinskas. 15min jau rašė, kad šiemet jis buvo itin žiauriai nužudytas, kai užpuolikai įsiveržė į jo namus ir vyrą padegė.
Iš viso automobilyje buvo 5 žmonės. Gale sėdėjo trys žmonės, viduryje – 18-metis Edgaras. Būtent jį pražudė pareigūno paleista kulka.
Kai pasigirdo šūviai, „Peugeot“ vairuotojas G.Vilčinskas tik padidino greitį.
Netrukus šalia Edgaro sėdėję vyrai pamatė, kad vaikinas išbalęs, o jo nugara kruvina. Jie suprato, kad jaunuolis pašautas.
„Mes Giedriui rėkėme, kad jis stotų. Sustoti prašė ir Edgaras, sakė, kad jį peršovė. Bet vairuotojas nekreipė dėmesio, – prisiminė keleivis. – Jis važiavo labai greitai, lakstė po visą kelią, automobilį mėtė į šonus.“
Vairuotojas važiavo maždaug 5 kilometrus. Po to sustojo prie kapinių ir visas ekipažas spruko pėsčiomis, palikę merdintį vaikiną.
Ekspertai yra nustatę, kad jei Edgarui būtų laiku suteikta pagalba, jis galbūt būtų išgyvenęs. Kai pasieniečiai rado jaunuolį, jis dar buvo sąmoningas, tačiau jo gyvybė užgeso medikų rankose.
Paaiškėjo, kad prieš pat tragiškus įvykius pats Edgaras kalbino ir draugus prisijungti prie rūkalų kontrabandos, žadėdamas jiems 100–150 eurų atlygį.
„Nieko baisaus ten nebus, reikės panešti keturias dėžes, – dieną prieš mirtį draugui sakė Edgaras. – Čia net ne nusikaltimas, bus tik administracinė atsakomybė, nieko baisaus, jeigu ir sugautų.“
Tyrimas dėl mirtino šūvio
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, tačiau galiausiai jis nutrauktas, nenustačius pareigūno tyčios.
Žuvusiojo motina skundė šį sprendimą teismams, tačiau tyrimas atnaujintas nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad prieš nukreipdamas ginklą į automobilį pasienietis pirmiausia paleido du įspėjamuosius šūvius į orą. LVAT sprendime nurodyta kiek kitokia aplinkybė. Ten rašoma, kad įspėjamieji šūviai paleisti ne į viršų, bet į „tolimesnį nuo vairuotojo automobilio ratą.“
„Byloje įrodyta, kad pareigūnas J.B. be įspėjamųjų šūvių šaudė ir į automobilį“, – konstatuota LVAT priimtame sprendime.
LVAT atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl sprendime teismas nustatė tokias aplinkybes. Susisiekus su tyrimą kontroliavusiu prokuroru Rolandu Stankevičiumi, jis patvirtino anksčiau viešai skelbtą informaciją.
„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo iššauti ne mažiau kaip du įspėjamieji šūviai į orą, vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustoti, buvo iššauti du šūviai į automobilio galinį dešinės pusės ratą“, – informavo prokuroras.
Pats pareigūnas tvirtino, kad šaudyti nusprendė, nes sąlygos jam pasirodė geros – asfaltas buvo lygus, nebuvo dulkių, o atstumas tarp automobilių tebuvo maždaug 5 metrai. Tačiau į padangą, į kurią taikėsi, jis taip ir nepataikė.
Mirtina kulka skriejo kiaurai per bagažinės dangtį, galinę automobilio sėdynę ir įstrigo jaunuolio nugaroje.
„Tokie automobilio pažeidimai įrodo, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas neapdairiai, toks padrikas šaudymas kaip šioje byloje neatitinka to, ko visuomenė tikisi iš profesionalaus pareigūno“, – nusprendė LVAT.
Sprendimas šaudyti – pažeidžiant įstatymus
Sprendimas šaudyti priimtas ir pažeidžiant tuo metu galiojusius įstatymus. Ten buvo numatyta, kad negalima naudoti ginklo prieš automobilį, kuriame yra keleivių.
Visgi yra nustatyta, kad pasienietis apie keleivius nieko žinoti negalėjo – persekiojamo „Peugeot“ langai buvo užtamsinti ir eksperimentais vėliau patvirtinta, kad pamatyti, ar kas sėdi gale – neįmanoma. Tačiau tai, teismo vertinimu, prastas argumentas.
„Teisėjų kolegija nemano, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas šią teisės normą, turėjo omenyje tai, ką šioje byloje siekia įrodyti atsakovas, t.y. šaunamąjį ginklą galima panaudoti prieš transporto priemones, kuriose yra keleivių, jeigu pareigūnas nežino ir negali žinoti, kad keleivių yra. Toks atsakovo teikiamas plečiamojo pobūdžio įstatymo aiškinimas nesuderinamas su įstatymo leidėjo tikslais ir Konstitucija, aiškiai apibrėžiančia žmogaus gyvybę kaip aukščiausią vertybę“, – rašoma sprendime.
Be to, pareigūnas iki tol nėra bandęs šaudyti iš važiuojančio automobilio, tokių mokymų pasieniečių patrulių rinktinė iki nelaimės neorganizavo.
„Teisėjų kolegijos nuomone, pareigūnas, neturėdamas tinkamos praktinės patirties, ėmęsis šaudyti automobiliui važiuojant dideliu greičiu, nežinodamas, ar automobilyje yra keleivių, labai rizikavo nušauti keleivį ir pagrįstai turėjo numatyti tokį pavojų“, – įvertino teismas.
Galiausiai nustatyta, kad sprunkantis vairuotojas niekam nekėlė mirtinos grėsmės, nors ir važiavo per gyvenvietę. Teismo vertinimu, ginklo panaudojimas nebuvo adekvatus.
„Atsižvelgdamas į tai, kad vairuotojo veiksmai buvo galimai pavojingi, teismas nemano, jog dėl iškilusios grėsmės buvo būtina jį nedelsiant sustabdyti panaudojant šaunamąjį ginklą, – skelbia LVAT. – Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui tenka padaryti išvadą, kad pareiškėjos sūnus žuvo dėl to, kad buvo panaudota jėga, kuri nebuvo neišvengiamai būtina, siekiant teisėtai suimti asmenį Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 2 straipsnio 2 dalies b punkto požiūriu.“
Beje, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, gedinčios motinos ieškinį atmetė ir nusprendė, kad jai nepriklauso išmoka.
Tačiau LVAT priteisė viską, ko prašė pareiškėja. Jai skirtas 30 tūkst. eurų žalos atlyginimas, taip pat 1 352 eurai laidotuvių išlaidoms, be to, kompensuotos ir išlaidos teisininkams.
Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
