Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 27, 15:08

Dėl provėžų mirtiną avariją sukėlusiam vilkiko vairuotojui – laisvės atėmimo bausmė

Už eismo įvykio sukėlimą, kuomet žuvo žmogus, 41-erių metų užsieniečiui Ramanui Kempainenui Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai birželio 23 dieną priimtu nuosprendžiu skyrė galutinę 2-ejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 1-erių metų laikotarpiui, – pranešimu spaudai informuoja Kauno apylinkės teismas.
Vilkiko avarija Kaune
Vilkiko avarija/ Asociatyvi nuotr. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

R.Kempainenas nuteistas už tai, kad 2021 metų rugpjūčio 19 dieną apie 18.39 valandą Jonavos rajono kelyje Jonava–Gudžioniai, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz Across“, važiuodamas Jonavos kryptimi, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Audi A6“.

Tokiu būdu kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio „Audi A6“ vairuotojas, o keleivė patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio nagrinėjimo metu R.Kempainenas kaltu prisipažino, nurodė, kad eismo įvykio priežastis – blogos oro sąlygos ir provėžos, kurios prisipildė vandens, dėl ko automobilis tapo nevaldomas.

„Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes mano, kad civiliniai ieškiniai jau atlyginti“, – teigiama teismo nuosprendyje.

Skiriant bausmę R.Kempainenui, teismas atsižvelgė į tai, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

R.Kempaineno kaltę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

„Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neatsargus, tačiau jis yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes“, – skirdamas laisvės atėmimo bausmę motyvavo teismas.

Teismas, atsižvelgęs į R.Kempaineną charakterizuojančią medžiagą, bausmės vykdymą atidėjo vienerių metų laikotarpiui, paskyręs jam įpareigojimus: dirbti ir neleisti išvykti už gyvenamosios vietos ribų be leidimo.

R.Kempainenui teisė vairuoti atimta 1-iems metams.

Nukentėjusioji, patyrusi nesunkų sveikatos sutrikdymą, civiliniu ieškiniu reiškė reikalavimą atlyginti 30 tūkst. eurų neturtinę žalą, patirtą dėl pusbrolio žūties.

„Aplinkybė, kad asmuo su žuvusiuoju palaikė draugiškus santykius, bendravo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl šiuo atveju vien remiantis ta aplinkybe, kad civilinę ieškovę su žuvusiuoju siejo giminystės ryšiai – jie buvo pusbroliai, nėra galimas neturtinės žalos priteisimas ir ieškinys atmestinas“, – remdamasis teismų praktika konstatavo teismas.

Taip pat trys nukentėjusieji prašė teismo priteisti po 130 740 eurų neturtinei žalai atlyginti po sutuoktinio ir tėvo žūties, nes draudimo bendrovė kiekvienam jau išmokėjo po 19 260 eurų (iš 150 tūkst. eurų).

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką bei į draudimo bendrovės išmokėtas draudimo išmokas (po 19 260 eurų) neturtinei žalai dėl sutuoktinio/tėčio netekties atlyginti ieškinius atmetė.

„Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min