Kaip informuoja Kauno apygardos teismas, 2016 m. balandį kaunietė D.Bachovienė dūriu į kairę krūtinės pusę pažeidė sugyventiniui vainikinę arteriją, tad šis įvykio vietoje mirė, o 2017 m. vasarį alytiškės J.Karkauskienės suduotas smūgis peiliu į pilvą šeimos nariui sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Abi kaltinamosios visiškai pripažino savo kaltę.
Net ir esant panašioms nusikaltimų aplinkybėms, skirdamas bausmes teismas visuomet atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nors kaltinamoji D.Bachovienė anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra neįgali, tačiau ji padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius – nukentėjusiojo mirtį, be to, šiuo nusikaltimu padaryta ypatinga žala nukentėjusiojo artimiesiems ir visuomenei.
Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, sunkinanti – kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Svarbu pažymėti ir tai, kad už tokį labai sunkų nusikaltimą Baudžiamajame kodekse numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Visgi teismas pažymėjo, kad net ir minimali kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui. Įvertinęs kaltinamosios D.Bachovienės sveikatos būklę, kuri, anot ekspertų, yra lėtai blogėjanti, teismas laikėsi nuomonės, jog ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė kaltinamajai sukels dideles kančias, be to, apsunkins tinkamo gydymo jai užtikrinimą.
Pripažinęs, kad kaltinamajai D.Bachovienei tikslinga skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei Baudžiamojo kodekso sankcijoje numatytas bausmės minimumas, teismas jai skyrė laisvės atėmimą 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat D.Bachovienė turės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems.
J.Karkauskienės byloje, įvertinęs tai, kad nukentėjusysis smurtavo pirmas, o kaltinamosios veiksmai buvo atsakomieji, teismas padarė išvadą, jog šis nusikaltimas tikrai nebuvo dėsninga kaltinamosios ankstesnio elgesio pasekmė.
Svarbi aplinkybė, teismo nuomone, yra ir nukentėjusiojo pozicija: nukentėjusysis sugyventinei visiškai atleido, jie susitaikė, kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė, o šis prašė neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės.
Per šį laikotarpį J.Karkauskienė turės 200 valandų neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Skirdamas bausmę J.Karkauskienei, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji neteista, charakterizuojama teigiamai, augina nepilnametį vaiką, dirba, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ir skyrė jai laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigodamas nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Per šį laikotarpį J.Karkauskienė turės 200 valandų neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendžiu iš J.Karkauskienės priteistos ir nukentėjusiojo gydymo išlaidos Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendžiai per 20 dienų nuo jų paskelbimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
