Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Eksperimentų su pacientais Panevėžio ligoninėje byla baigėsi senatimi ir išteisinimu

Panevėžio apygardos teismas baigė draudžiamų biomedicininų tyrimų su žmonėmis bylą – viena medikė išteisinta, kitai byla nutraukta dėl senaties.
Teisėjo plaktukas
Teisėjo plaktukas / cardplayer.com nuotr

Buvusiai Respublikinės Panevėžio ligoninės infektologei Salvijai Vilutienei, kuri kaltinta piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu, byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai.

„Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jei nuo apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymo praėjo aštuoneri metai. Vadinasi, apkaltinamasis nuosprendis S.Vilutienei galėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2014 metų gruodžio 21 dieną“, – penktadienį paskelbė teismas.

Rentgenologė Sandrutė Latožienė kaltinta dokumentų klastojimu – ji išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Byloje buvo du 57 tūkst. 924 eurų civiliniai ieškiniai, jie palikti nenagrinėti.

Nuosprendis nėra galutinis – per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Byloje buvo teisiamas dar vienas medikas, tačiau jam dažnai sergant, jo byla išskirta į atskirą bylą.

Kaltino bendrininkavimu piktnaudžiaujant

S.Vilutienė buvo kaltinama, kad, versdamasi gydytojos praktika, Klinikinių tyrimų centre nuo 2006 metų kovo 30 iki gruodžio 21 dienos, pažeisdama Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reikalavimus, siekdama turtinės naudos sau ir bendrininkui, bendrininkavo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, suklastojant dokumentus dėl ko didelės žalos galimai patyrė trys asmenys ir valstybė.

Manoma, kad S.Vilutienė nepaaiškino E.Ž. klinikinio tyrimo tikslų ir galimų pasekmių jos sveikatai, ir, užpildydama sutikimo formą, su kolega neteisėtai įtraukė E.Ž. į klinikinį tyrimą.

Bylos duomenimis, medikė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, stengėsi į klinikinį tyrimą įtraukti kuo daugiau žmonių ir taip gauti didesnį atlygį už vykdomą klinikinį tyrimą. Nors E.Ž. buvo įkalbėta dalyvauti klinikiniame tyrime, tačiau nebuvo gautas aiškus, sąmoningai duotas jo rašytinis sutikimas dalyvauti klinikiniame tyrime.

Manoma, kad S.Vilutienė nepaaiškino E.Ž. klinikinio tyrimo tikslų ir galimų pasekmių jos sveikatai, ir, užpildydama sutikimo formą, su kolega neteisėtai įtraukė E.Ž. į klinikinį tyrimą. Teisėsauga įtarė, kad į vaistų eksperimentus neteisėtai buvo įtrauktas ir G.D.

Kaltino dokumentų klastojimu

S.Latožienė kaltinta, kad bendrininkaudama su kitu mediku ir siekdama gauti atlygį už vykdomą klinikinį tyrimą, norėdama padėti to paties klinikinio tyrimo pagrindiniam tyrėjui nuslėpti klinikinio tyrimo pacientės M.Č. mirties faktą, sutiko suklastoti dokumentus.

Medikė taip pat kaltinta, kad suklastojo dviejų mirusių pacienčių krūtinės ląstos rentgenogramas.

Anot S.Latoienės, galėjo būti, kad vietoj mirusio žmogaus su tyrėjų žinia ateidavo kitas žmogus, kuris pateikdavo jai atitinkamą numerį, nežinojo, kad šios moterys iš tikrųjų mirusios.  

Moteris teismui aiškino, kad ji tebuvo techninis darbuotojas, darė rentgeno nuotraukas ir aprašė jas, į kitą veiklą nesikišo, tiriamųjų dokumentų nematė. Ji pripažino, kad teko daryti nuotraukas tiems patiems pacientams maždaug kas tris mėnesius. Kaip jie būdavo gydomi, nežinojo.

Apie pacientų mirtis informacijos ji neturėjo. Anot jos, galėjo būti, kad vietoj mirusio žmogaus su tyrėjų žinia ateidavo kitas žmogus, kuris pateikdavo jai atitinkamą numerį, nežinojo, kad šios moterys iš tikrųjų mirusios.  

Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pagal S.Latožienei inkriminuotą Baudžiamojo kodekso straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tik asmeniui, šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus atlikusiam veikiant tiesiogine tyčia.

„Tai reiškia, kad, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus atitinkamus veiksmus, kaltininkas privalo suvokti, kad elgiasi neteisėtai ir nori taip elgtis. Nagrinėjamu atveju pirmiausia nėra jokių įrodymų, kad S.Latožienė žinojo, kad minimas rentgeno nuotraukas padarė ne O.K. ir M.Č., kurių duomenis ji užrašė ant nuotraukų. Jokiais byloje esančiais įrodymais nepaneigti šios kaltinamosios parodymai, kad ji rentgeno nuotraukas padarė (po to jas ir aprašė) asmenims, prisistačiusiems asmenimis, kurių pavardes pažymėjo ant nuotraukų“, – nustatė teismas.

Byloje taip ir liko nenustatyta, nei kokių asmenų šios rentgenogramos, nei kada jos buvo padarytos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius