Dabar populiaru
Publikuota: 2016 balandžio 19d. 16:54

G.Vagnorius: Sausio 13-ąją organizuota karinė agresija vykdyta su sovietų vadovybės žinia

Gediminas Vagnorius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Gediminas Vagnorius

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1991–1992 metais ministro pirmininko pareigas ėjęs Gediminas Vagnorius sako, kad jam nekyla abejonių, kad 1991 metų Sausio 13-ąją vykdyta sovietų agresija buvo iš anksto labai gerai suplanuota ir vykdyta su aukščiausios sovietų valdžios žinia.

Ekspremjeras sakė, kad tuo neabejojo nei tų įvykių metu, nei dabar ir yra įsitikinęs savo nuomonės teisumu.

„Žiauri ginkluota agresija prieš Lietuvos žmones ir teisėtai išrinktą valdžią, siekiant užgniaužti nepriklausomybę. Tai nebuvo spontaniška kariškių akcija“, – liudydamas Sausio 13-osios byloje Vilniaus apygardos teisme antradienį sakė ekspremjeras.

Savo įsitikinimą jis grindė pasakojimu apie susitikimą su JAV konsulato darbuotoju.

G.Vagnorius sakė, kad dar 1990 metų gruodį, kai jis buvo Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo narys, Jungtinių valstijų diplomatas jį įspėjo kad ruošiami kažkokie nepopuliarūs sprendimai.

„Nežinau, iš kur jis žinojo – gal nujautė, kad kažkas Lietuvoje ruošiama“ , – teisme sakė G.Vagnorius.

Jis paminėjo, kad tuo metu Lietuvoje buvo jaučiami bandymai sukelti ekonominius ir socialinius neramumus, ginkluota jėga nuversti valdžią.

Aleksandro Juozapaičio/LVNA nuotr./1991 m. sausio 12 d. Aukščiausioje Taryboje Vilniuje ką tik išrinkus ministru pirmininku Albertą Šimėną. Pirmoje eilėje iš kairės: Virgilijus Juozapas Čepaitis, Albertas Šimėnas, Gediminas Vagnorius. Antroje eilėje: 1-nesimato, 2-asis – Algirdas Patackas. Nuotraukos viršutiniame dešiniame kampe – Ni
Aleksandro Juozapaičio/LVNA nuotr./1991 m. sausio 12 d. Aukščiausioje Taryboje Vilniuje ką tik išrinkus ministru pirmininku Albertą Šimėną. Pirmoje eilėje iš kairės: Virgilijus Juozapas Čepaitis, Albertas Šimėnas, Gediminas Vagnorius. Antroje eilėje: 1-nesimato, 2-asis – Algirdas Patackas. Nuotraukos viršutiniame dešiniame kampe – Ni

Prisimindamas JAV konsulato darbuotojo įspėjimus, G.Vagnorius inicijavo draudimą kelti kainas.

„Buvo numatyta keturis kartus kelti kainas. Protu nesuvokiama, kodėl keturis? Deja vyriausybė nepakluso. Iš kur atėjo ši iniciatyva, nežinau. Kažkas tą idėją įgyvendino, buvo samanymas išvesti žmones į gatves ir riaušių priedanga panaudoti karinę jėgą“, – sakė G.Vagnorius.

Jis sakė taip kalbantis net tam, kad kažką apkaltintų, o kad parodytų, jog Kremliaus planas buvo gerai organizuotas.

Iš telegramų, kurios buvo siunčiamos vos ne kasdien, mes matėm, kad aukščiausi žmonės sprendimus priima, – sakė G.Vagnorius.

„Man tapus ministru pirmininku teko susirašinėti dėl užgrobtų objektų grąžinimo. Iš telegramų, kurios buvo siunčiamos vos ne kasdien, mes matėm, kad aukščiausi žmonės sprendimus priima“, – sakė G.Vagnorius.

Jis džiaugėsi, kad Lietuvai pavyko atsilaikyti prieš sovietų agresiją ir provokacijas, pavyko neatsakyti ginklu, kad ir kaip skaudu būtų.

„Bet kokia kaina buvo siekiama išprovokuoti ginkluotą atsaką. Jeigu valstybės institucijos būtų užimtos, Lietuva būtų dar kartą okupuota. Užėmus valstybės institucijas, valdžia būtų nuversta. Specialiai užpuldinėjo muitininkus, troleibusus, kuriuose važiavo taikūs gyventojai, prie vyriausybės rūmų šaudė automatais“, - prisiminė tuometinis ministras pirmininkas.

Jis sako supratęs, kad jeigu lietuvai įsivels į ginkluotą konfliktą, po kurio laiko vakarų valstybės pamirš, kas pradėjo konfliktą, kas gynėsi ir Lietuva nesulauks paramos.

G.Vagnorius teismui sakė prisidėjęs prie to, kad iš Lietuvos buvo priversti išvykti Lietuvos komunistų partijos veikėjas Vladislavas Švedas ir KGB pirmininkas Stanislavas Caplinas. Jie iš Lietuvos išvyko 1991 metų rugpjūtį, per parą nuo G.Vagnoriaus įspėjimo, kad Lietuvos valdžia jų apsaugoti negalės.

„Jie žinojo, ką padarė ir kokia atsakomybė jų laukė“, – sakė ekspremjeras. V.Švedas yra vienas kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Gediminas Vagnorius
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Gediminas Vagnorius

Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių ir kitus asmenis.

Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min