Prokuroras 2000-ųjų žudynes prisiminė kalbėdamas apie tai, kad vis sunkiau suprasti skerdynes rengiančių žudikų motyvus, kurie sveiku protu atrodo nesuvokiami.
„Kuo toliau, tuo sunkiau bus teisėsaugai nustatyti tikruosius motyvus. Žvelgiant į žiauriausius nusikaltimus, sveiku protu negalime paaiškinti, kodėl žmonės atima artimiems žmonėms gyvybes. Imame susidurti su problema, jog vis sunkiau atrasti kažkokius motyvus, paaiškinimus. Galiu priminti 2000-uosius metus, kuomet „Senukų“ apsaugos darbuotojas sušaudė keturis asmenis. Praėjus 17-kai metų turime atsikartojantį atvejį“, – tikino D.Valkavičius.
Anuomet Lietuvą sukrėtęs nusikaltimas buvo įvykdytas 2000-ųjų metų rugpjūtį.
Užbėgant įvykiams už akių – tuomet 39 metų „Senukų“ bendrovės apsaugininkas Vladimiras Vladimirovas šios bendrovės statybinių medžiagų sandėlyje Taikos prospekte vieną po kito sušaudė keturis apsaugos darbuotojus.
Tyrimo metu išaiškėjo, kad masinis apsaugininkų nužudymas buvo planuojamas dar nuo 2000-ųjų vasario, o vienas iš V.Vladimirovo motyvų buvo noras sukaupti kuo solidesnę ginklų kolekciją. Kruvini metodai žudikui tiko.
Ruošėsi ir kaupė ginkluotę
Ruošdamasis kruvinam išpuoliui žudikas disponavo keliais ginklais: apleistoje Šiaulių rajono sodyboje buvo radęs medžioklinį šautuvą, be to, jis nusipirko 3 šaudančius rašiklius (parkerius).
Maža to, pavasarį V.Vladimirovas iš vieno kolegos nusipirko pistoletą ir pritaikė jam savadarbį duslintuvą.
Būsimasis žudikas savo galvoje kaip filme dėliojo būsimo nusikaltimo scenarijų: vyriausią „Senukų“ bazės apsaugos darbuotoją jis planavo nužudyti prie druskos sandėlio, kitą kolegą – budėtojų poste. Mobilaus ekipažo narius, kurie atvyksta tikrinti saugomo objekto naktį, žudikas planavo nukauti spontaniškai.
Paeiliui sušaudė keturis kolegas
Lemtingos rugpjūčio 10-osios vakarą ginkluotas V.Vladimirovas atėjo į „Senukų“ statybinių medžiagų sandėlį Taikos pr., prakirpęs vielinę tvorą pateko vidun ir tykojo aukų.
Pirmiausiai kaunietis kulkomis suvarpė 65 metų Liudgardą Ksaverą Čereką, jo kūną žudikas paslėpė už lentų krūvos.
Duslintuvas lėmė, kad kitas sandėlį poste saugojęs kolega 53 metų Viktoras Efremovas šūvių negirdėjo. V.Vladimirovas ėmė medžioti ir pastarąjį – netrukus vyriškį irgi sušaudė.
Tada jam beliko laukti nakties, kai į teritoriją pagal išankstinį planą atvyks jaunesni mobilaus apsaugos ekipažo nariai.
Kolegų automobiliui jis pats atvėrė vartus, su jais pasisveikino. Atvykėliai turėjo po pistoletą „Sig Sauer“ – būtent šių ginklų troško žudikas.
Vieną po kito nusikaltėlis nušovė ir 23 metų Laimoną Jasinską bei 24 metų Vytautą Miliutį.
Buvo pakaltinamas ir griežtai nuteistas
Susirinkęs ginklus, nusikaltėlis pasišalino ir pasislėpė, o vėliau apsimetė, kad nieko nežino.
Beje, iki tol „Senukų“ apsaugoje jis dirbo 5 metus (tuo metu kai įtariamasis dėl Gaižėnų tragedijos Egidijus Anupraitis saugos bendrovėje „Ekskomisarų biuras“ įsidarbino tik kovo 1 d.).
Iki kruvinojo išpuolio „Senukų“ apsaugoje V.Vladimirovas tvarkingai dirbo 5 metus.
Po žiauraus nusikaltimo V.Vladimirovas niekuo nebuvo įtariamas, tačiau sulaukė kriminalistų dėmesio, kai iš darbo nutarė išeiti. Prispaustas įrodymų, nusikaltėlis ėmė bendradarbiauti su teisėsauga.
Nors daugeliui iškart kilo abejonių dėl V.Vladimirovo psichinės būklės, medikai patvirtino, kad jis pakaltinamas – nusikaltimo padarymo metu suvokė savo veiksmus, o po masinio nužudymo gali už juos atsakyti.
Teisme V.Vladimirovas buvo pripažintas kaltu dėl visų keturių žmogžudysčių ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
