Henytės žmona Ramutė teismo salėje sėdėjo susiraukusi. Nepatenkinta burbėjo ir motina Jadvyga. Esą vyras ilgai tūno po žeme, išsiilgsta bendravimo ir dabar šneka nesąmones.
Tačiau pats Henrikas Daktaras tą valandėlę, regis, tiesiog spinduliavo gyvenimo džiaugsmą ir elgėsi kaip monospektaklio žvaigždė: aptarė Arūno Valinsko išvaizdą ir karjeros posūkius, paflirtavo su jauna žurnaliste ir konvojaus pareigūnais, vaizdingai papasakojo apie savo gyvenimą, pažarstė išminties perlų.
Puikiai nusiteikęs, bendraujantis, laidantis juokelius ir savo išmintį – toks H.Daktaras buvo ir šią savaitę Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT), kurio teisėjai sprendžia bylą dėl jo įkalinimo sąlygų Lukiškėse. Dar nenuteistas kaunietis ne kartą skundėsi, kaip nežmoniškai yra kankinamas Lukiškių kalėjimo rūsyje, todėl viliasi būti perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Kiekvieną apsilankymą teisme paversti asmeniniu šou jau tapo Henytės įvaizdžio dalimi. Mažiausiai keturių konvojaus pareigūnų vedamas suimtasis dažniausiai pasisveikina su žurnalistais, teismo darbuotojais.
Vyriškis kaskart pasirodo kaip visų sričių žinovas – gali šnekėti ir apie orus, ir apie valstybinės reikšmės problemas.
Henytė ne tik atsakinėja į klausimus, bet ir pats šio bei to pasiteirauja pašnekovų.
Tiesa, šįkart konvojaus vyrai buvo nusiteikę itin griežtai, netgi išvedė už parankės pernelyg į bendravimą su H.Daktaru įsijautusią žurnalistikos praktikantę.
Tačiau Henytė išliko savimi. Kaunietis gali sėdėti ir tylėti porą minučių, bet prabilęs dažniausiai turi, ką pasakyti.
Daugelį jo frazių žurnalistai paverčia savo straipsnių antraštėmis ar bent pagyvina jomis sausus pasakojimus apie teisines procedūras.
15min.lt trečiadienį prieš LVAT posėdį ir teismo metu užfiksavo spalvingesnius H.Daktaro pasakymus:
apie prastėjančią savo sportinę formą: „Man jau 55 metai, skauda visi sąnariai. Jau atsispaudimus, pritūpimus darosi sunku daryti.“
apie laikinąjį dabartinį savo būstą Lukiškėse: „Laiko ten mane kaip žvėriuką barsuką rūsy...“
apie geresnį būdą panaudoti jo kamerą: „Ten bulves gerai būtų laikyti – vienoda temperatūra žiemą ir vasarą. Tiesa, ventiliacijos nėra, viskas pūva...“
apie buvusio Seimo pirmininko grįžimą į LNK: „Valinskas, mačiau, grįžo vėl, tas Pūkuotukas!“
apie stovimą konvojaus pareigūnų darbą: „Sėskit, ko jūs čia stovit? Nepatogu! Viršininke, sėsk, pavargai jau.“
apie šaltį jo kameroje: „Gyvenu tarp žemės ir pragaro. 12-13 laipsnių. Netgi vasarą daugiau 16-kos nepakyla. Nėra jokio radiatoriaus“
apie klimatą teismo salėje: „Čia kokių 20. Man čia per gerai, kaip Bulgarijoje! Čia su šortais galima sėdėti.“
apie norą turiningai praleisti laiką iki teismo posėdžio: „Nevaišinat čia niekuo? Kavinės nėra čia pas jus? Užsakymų negalima padaryt? Nėra? Toks pastatas – visko turėtų būt!“
apie žurnalistą, aprašiusį „Daktarų“ gaujos nusikaltimus knygoje: „Dargis mano geriausias draugas!“
apie TV operatoriaus techniką: „Ką, užgeso saulutė? Nebešviečia? Batareikos nusėdo?“
apie visus žurnalistus: „Toks darbas, ką padarysi...“
apie skirtingas profesijas: „Visi negalime būti prižiūrėtojais. Vieni gaudo, kiti šaudo!“
apie Lietuvos ateitį: „Seimas, kalėjimas ir prižiūrėtojai tiktai liks. Dar, sako, pensininkai liks, nes negali paeiti, negali pabėgti.“
