Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 31d. 09:00 , Atnaujinta: 2020 sausio 31d. 10:26

Žudiko bandymas pabėgti iš Šiaulių izoliatoriaus sujudino kritikus: įspėjom – nereikėjo skubiai uždaryti Lukiškių

Šiaulių tardymo izoliatoriuje – neplaninės kratos 15min tema
Kalėjimų departamento nuotr. / Šiaulių tardymo izoliatoriuje – neplaninės kratos

Šaltąjį ginklą prižiūrėtojai į kaklą įrėmęs ir už Šiaulių tardymo izoliatoriaus vartų atsidūręs iki gyvos galvos nuteistas Dovydas Kriaučiūnas, panašu, tebandė pasireklamuoti. Netrukus po įvykio redakcijoms išsiuntinėta jo knyga, kur jis aiškina esąs nekaltas dėl brutalaus dviejų merginų nužudymo. Tačiau po šio neeilinio išpuolio prasidėjo kaltų paieškos: kas nesuveikė, kad iki gyvos galvos kalintis nuteistasis įkvėpė laisvės oro?

Siekiant atsakyti į klausimus, kas kaltas dėl D.Kriaučiūno pabėgimo, jau pradėti patikrinimai ir tyrimai.

Pats kalinys, nuo 2003 m. kalintis už brutalų dviejų merginų nužudymą Šiauliuose, tikriausiai tiesiog pasinaudojo situacija siekdamas populiarumo.

Tada dar 18-metis D.Kriaučiūnas vos sučiuptas prisipažino padaręs protu nesuvokiamą nusikaltimą ir detaliai papasakojo, kaip daužė ir peiliu žalojo dvi bendraamžes. Tačiau po pirmojo susitikimo su mama, patyrusia teisininke, versiją pakeitė.

Šią versiją jis plačiai dėsto ir po bandymo pabėgti žiniasklaidai iškart išplatintoje jo knygoje. Esą prisipažinimas išgautas jėga. Jis pasakojo anksčiau nugvelbęs raktą nuo merginos buto, o vieną dieną pritrūkęs pinigų nusprendė ją apvogti.

Dovydas Kriaučiūnas
Dovydas Kriaučiūnas

Užėjęs į vidų jis esą rado du lavonus, bet per daug nesutriko ir susirinko nužudytųjų telefonus, papuošalus ir kitus daiktus, kurių vertė siekė kelis tūkstančius litų.

Merginas neva nužudė Šiauliuose tada siautę gangsteriai, o vaikinas iki gyvos galvos įkalintas be kaltės. Tačiau teismui žudiko mamos nurodyti žmonės, kurie neva įrodys jos sūnaus nekaltumą, iškviesti liudyti tvirtino girdėję tik įvairiausius gandus ir nieko konkretaus negalėjo pasakyti.

Iki šiandien savo kaltę neigiantis D.Kriaučiūnas tikslą pasiekė – visuomenei priminė apie save. Tačiau Lietuvoje dar neregėta situacija kelia nerimą dėl situacijos įkalinimo įstaigose.

Kritika reformai

15min dar praėjusią vasarą publikavo tyrimą apie įkalinimo įstaigų sistemos reformą ir Lukiškių kalėjimo uždarymą.

Reformos kritikai tada dėstė, kad sostinės centre stovinčio vienintelio Lietuvos kalėjimo uždarymas įvels teisėsaugą į chaosą ir suduos didelį smūgį visuomenės saugumui. Esą reali grėsmė ir ta, kad itin pavojingi nusikaltėliai net sugebės pasprukti iš įkalinimo įstaigų, kurių infrastruktūra nepritaikyta maksimaliam saugumui.

Atrodytų, antradienį įvykęs D.Kriaučiūno pabėgimas patvirtina kritikų žodžius. Tačiau teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pradėjęs reformas sistemoje, taip nemano ir savo atsakomybės dėl įvykio Šiauliuose neįžvelgia.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Elvinas Jankevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Elvinas Jankevičius

„Visoje sistemoje kali apie 1500 pavojingų kalinių, kalinčių už nužudymus. Daug žmonių iš kalėjimo režimo pereina į pataisos namus, – kalbėjo E.Jankevičius. – Kalbant konkrečiai apie tardymo izoliatorius, pavyzdžiui, Šiauliuose, ten tikrai užtikrinamas ir kalėjimo režimas. Bet ten kali ir keli šimtai asmenų, laukiančių nuosprendžio, tarp jų yra labai pavojingų asmenų. Visose įstaigose gali kalėti labai pavojingi asmenys, todėl mūsų pareigūnų darbas yra ypač sunkus. Kiekvienoje įstaigoje tai gali atsitikti, visame pasaulyje tai atsitinka.“

Lietuvoje kalėjimo nėra

Su 15min bendravęs šaltinis teisėsaugoje, kritiškai nusiteikęs įkalinimo įstaigų reformos atžvilgiu, akcentavo, kad tardymo izoliatoriai ar pataisos namai nėra statyti tam, kad ten būtų nuolat laikomi itin pavojingi nusikaltėliai. O vienintelis toks pastatas Lietuvoje buvo Lukiškių kalėjimas.

„Pavyzdžiui, Lenkijos kalėjime nuteistieji griežta laisvės atėmimo bausme laikomi tik po vieną. Kamerose yra vaizdo stebėjimas ištisą parą. Automatizuota apsaugos sistema. Į bėgantį yra šaunama be įspėjimo. O pas mus su peiliuku nuteistasis iki gyvos galvos paima mergaitę įkaite ir iš esmės išleidžiamas iš teritorijos“, – aiškino jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas

Tiesa, Teisingumo ministras akcentuoja, kad Lenkijoje ir nuteistieji iki gyvos galvos kali su visais kitais, nebent jie pripažinti itin pavojingais.

Taip pat E.Jankevičius kritiką kategoriškai atmeta, esą sąlygos Šiauliuose ir kitur niekuo nesiskiria nuo Lukiškių.

„Užtikrintas tas pats režimas: pasivaikščiojimo kiemeliai, kameros tipo patalpos, saugumo lygis, viskas yra tas pats“, – tvirtino ministras.

Ministras aiškina, kad visose įkalinimo įstaigose užtikrinami reikalingi saugumo reikalavimai, o prižiūrėtojai pasiruošę dirbti su visais nuteistaisiais.

Mokslininko verdiktas: geriau nepasidarė

Ne pirmus metus įkalinimo įstaigų sistemą Lietuvoje analizuojančio Vilniaus universiteto mokslininko dr. Gintauto Sakalausko manymu, įvykis Šiauliuose rodo, kad situacija po pradėtų reformų, kurias jis įvardija tik kaip imitacijas, tik prastėja.

„Tai liudija apie tam tikrą blogą arba blogėjančią atmosferą, – sakė G.Sakalauskas. – Šis įvykis rodo, kad žmonės yra visiškoje depresijoje, jaučia, kad nebeturi ko prarasti ir su jais elgiamasi kaip su paprastais objektais.“

Anot jo, tvirtinti, kad tarp pataisos namų, tardymo izoliatoriaus ar kalėjimo saugumo prasme nėra jokio skirtumo, neteisinga. Tik pirmiausia saugumo nereikia suprasti tiesmukai – kaip sienų, tvorų, iki dantų apsiginklavusių pareigūnų ir užrakintų kalinių.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gintautas Sakalauskas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gintautas Sakalauskas

E.Jankevičius 15min minėjo, kad Šiauliuose kartu su nuteistaisiais iki gyvos galvos yra labai pavojingų suimtųjų, laukiančių nuosprendžio, ir didelio skirtumo tarp jų neįžvelgė. G.Sakalausko teigimu, toks požiūris klaidingas.

„Yra didelis skirtumas, ar žmogus suimtas ir žino, kad ten yra tik laikinai, ar žmogus yra nuteistas ir jis žino, kad jo bausmė, pavyzdžiui, yra iki gyvos galvos, 10 ar 20 metų. Tarptautiniai standartai irgi rodo, kad saugumas pirmiausia susijęs su tam tikra atmosfera, užimtumu, darbine veikla, programomis.

Jei yra garantuojama prasminga veikla ir normalūs santykiai, tada bus ir saugumas, kai niekas niekur nebėgs, niekas nieko neims įkaitais. Šiuo atveju, kadangi Šiaulių tardymo izoliatorius nepritaikytas veiklai, kurios kažkiek, ne ypač daug, bet buvo Lukiškėse, tai tokios situacijos užprogramuotos: žmonės laikomi uždaryti, neturi ką veikti, yra pikti, nepatenkinti“, – kalbėjo G.Sakalauskas.

Visgi, E.Jankevičius pasakojo, kad įkalinimo įstaigų vadovai pastebi tendenciją, kad nuosprendį išgirdę kaliniai tampa ramesni.

O G.Sakalausko tvirtinimu, Lukiškių uždarymą galima vertinti kaip paprasčiausią žmogaus teisių pažeidimą, nes nuteistieji buvo išmėtyti po įvairias vietas, jų sąlygos net pablogėjo: nutrauktos reabilitacijos programos, ryšiai su savanoriais ir artimaisiais.

„Labai blogoje padėtyje atsidūrė ir kitų įkalinimo įstaigų įstaigų vadovai. Ministerija pakeitė įstatymus ir kitus teisės aktus, kad bet koks nuteistasis gali būti bet kur, bet pinigų niekas neskyrė. Jiems reikia kažkaip atskirti kalinius, bet nėra kaip“, – paminėjo jis.

Visgi dėl ryšių su artimaisiais E.Jankevičius turi pastabą - perkeliant nuteistuosius į Lukiškes kaip tik buvo atsižvelgta į jų gyvenamąją vietą laisvėje, kad jie bausmę atliktų kuo arčiau savo šeimos.

Profsąjungos strėlės į kriminalinę žvalgybą

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas sakė nepamenantis tokio įžūlaus bandymo pabėgti. Bet jis pritaria ministrui, kad Lietuvos įkalinimo įstaigos ir pareigūnai pasiruošę priimti ir susitvarkyti su bet kokiais nusikaltėliais, bėda, jo teigimu, visai kitur.

Pats šioje sistemoje dirbantis K.Pauliukas kaip didžiausią problemą mato reorganizuotą Kriminalinę žvalgybą, kuri tapo pavaldi nebe pataisos įstaigoms, o Kalėjimų departamentui.

V.Miškinio nuotr./Kęstutis Pauliukas
V.Miškinio nuotr./Kęstutis Pauliukas

Anot jo, kriminalistų reakcija po pertvarkos gerokai suprastėjo, o ir informaciją apie situaciją už grotų sekasi rinkti sunkiai.

Kaip prasto kriminalistų darbo pavyzdžius jis nurodo per kratą Šiaulių tardymo izoliatoriuje rastus 3 ginklus.

„Prisiminkite įvykį gruodį Pravieniškių pataisos namuose, kai buvo užpultas pareigūnas, – kalbėjo K.Pauliukas. – Mes tikėjomės greito reagavimo, o Kriminalinė žvalgyba atvyko tik kitos dienos rytą. Ko reikia, kad kažkas pasikeistų, kad pareigūną kojomis į priekį išneštų?“

Prisiteisia vis mažiau pinigų

Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 452 vietos, šiuo metu 428 iš jų užimtos. 17-a nuteistųjų, anksčiau kalėjusių Lukiškėse, čia atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes.

Skundų dėl sąlygų šioje įstaigoje netrūksta, tačiau teismai jau atmeta kalinių pareiškimus dėl purvinos patalynės, tarakonų, žiurkių, pelėsio, byrančio tinko, šalčio ir drėgmės.

Šiuos skundus paneigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vykdomų patikrinimų aktai, kur užfiksuota, kad sąlygos atitinka higienos normas.

Iš esmės daugiausia skundų patenkinama dėl per mažo kaliniui tenkančio ploto ir pergrūstų kamerų. Tačiau kaliniai dėl to prisiteisia kelis šimtus eurų siekiančias sumas.

Dėl netinkamų sąlygų Šiauliuose pernai nuteistiesiems priteista 62 tūkst. eurų, užpernai ši suma buvo dvigubai didesnė.

Akivaizdu, kad bent vieną iš pertvarkos tikslų pasiekti pavyko, nes visoje Lietuvoje kaliniams išmokamų kompensacijų suma gerokai sumažėjo. 2017 m. iš Lietuvos biudžeto buvo sumokėti 849,3 tūkst. eurų, 2018 m. – 750 tūkst., o 2019 m. – 466,4 tūkst. Eur.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min