Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kalinio žmonos išpažintis: iš mano vyro „pataisos“ namuose daro žvėrį, pati jaučiuosi kaip atmata

Asociatyvinė iliustracija
15min iliustracija / Asociatyvinė iliustracija
Šaltinis: 15min
19
A A

„Aš neginu kalinių už jų nusikaltimus. Tačiau jie irgi yra žmonės ir toks personalo elgesys, iškreiptas visuomenės požiūris gramzdina nuteistuosius dar giliau. Išeina jie iš ten kaip žvėrys. Apie kokį taisymąsi galima kalbėti?“ – retoriškai klausia nuteistojo sutuoktinė. Į šį ir daugelį kitų jos teiginių Kalėjimų departamento atstovai pamėgino atsakyti konkrečiais argumentais.

Neblėsta aistros po feisbuke paviešinto pranešimo, pavadinto „Eilinis pareigūnų smurto protrūkis Alytaus pataisos namuose“.

Kalėjimų departamento (KD) vadovybė tuomet argumentavo, kad nepasitenkinimas kyla kaskart, kuomet vyksta planinės kratos ir randama uždraustų daiktų. Tuo metu socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintame skunde buvo kalbama apie 23 esą sąmoningai sužalotus kalinius. Su 15min susisiekė moteris, prisistačiusi vieno iš nukentėjusių nuteistųjų sutuoktine.

Naujienų portalas viešina šį minimaliai redaguotą moters (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) laišką.

Vida Press nuotr./Asociatyvi iliustracija: nusivylusi moteris
Vida Press nuotr./Asociatyvi iliustracija: nusivylusi moteris

Tai nėra skundas feisbuke. Tai nėra kažkoks „nuskriaustų padugnių paverkšlenimas“. Tai realus, baisus žmogaus teisių pažeidimas XXI a. humaniškoje visuomenėje.

Mano vyras taip pat nukentėjo šios „kratos“ metu. Tai nėra krata. Tai yra sąmoningas vandalizmas prieš žmones, kurie negali priešintis. Toks įspūdis, kad pareigūnai įleidžiami energijai išlieti ar savo iškreiptam malonumui patirti.

Baisiausia, jog pats KD vadovas tikina: „Kad sistemingai muštų nuteistuosius, tikrai nėra tokio dalyko.“ Tai netiesa. Būtent taip ir yra.

Lazdomis kaliniai daužomi ne už priešinimąsi, o tik iš noro parodyti „valdžią“.

Sakykite, ar trys kaliniai gali pasipriešinti kuopai? Ne. Taip daryti būtų visiškai nelogiška ir niekas to nedaro. Tad lazdomis kaliniai daužomi ne už priešinimąsi, o tik iš noro parodyti „valdžią“.

Pataisos namų personalo savivalė jau peržengia visas ribas. Apie sužeidimus informacija nusėda stalčiuose ir kažkodėl nepasiekia tų, kuriuos pasiekti privalo.

Aš neginu kalinių už jų nusikaltimus. Tačiau jie irgi yra žmonės ir toks personalo elgesys, iškreiptas visuomenės požiūris į tokius žmones gramzdina nuteistuosius dar giliau, išeina jie iš ten kaip žvėrys. Apie kokį taisymąsi galima kalbėti? Ten net psichologai nedirba savo darbo – tai tik formalus etatas, anketoms pildyti. Tikrai yra ten atgailaujančių žmonių, kurie vis bando stotis ant kojų, kurių nusikaltimai nėra smurtiniai. Juk ne visi ten žudikai, ne visi už smurtą kali.

Galų gale – juos nuteisė jau teismas, o ta įstaiga yra PATAISOS namai. Ta įstaiga juos turi reabilituoti. Deja, į drausminę grupę žmonės kišami už žvilgsnį, už mimiką, už tai, kad bendrai sėdintis pasidalino valgyklos maisto porcija su tavimi. Sakykite, ar tai normalu? Nėra jokios pagalbos grupės nuteistųjų šeimoms, ribojami bet kokie socialiniai ryšiai.

Aš vaiką tėčiui galiu parodyti tik kas antrą mėnesį. O jei tėtį už duonos kąsnį uždaro į belangę – tai tik per keturis mėnesius kartą. Pasimatymas trunka 3 valandas, ir tai dar sugeba apkarpyt 15–20 minučių. Tai nėra normalu.

Net aš, būdama dora ir išsilavinus moteris, važiuodama aplankyti savo paslydusio vyro, už tų spygliuotų vielų esu laikoma atmata.

Taip prisidedama prie šeimų ardymo, ardomas tas vienetas, kuris turi būti atspirtis ir parama tam kaliniui. Net aš, būdama dora ir išsilavinus moteris, važiuodama aplankyti savo gyvenime paslydusio vyro, ten už tų spygliuotų vielų esu laikoma atmata – išrenginėjimas iki apatinių prieš pasimatymą yra tikras pažeminimas.

Kur yra aprašyta tvarka, jog galima lįsti į mano apatinius rūbus? Kuo nusikaltome mes, artimi žmonės, kad su mumis elgiamasi lyg su nuteistaisiais?

Neteisinu aš jų ir dėl draudžiamų daiktų (nors, patikėkite, dauguma telefonais naudojasi tam, kad palaikytų ryšį su šeima). Ir patys kaliniai skundžiasi ne dėl atimtų daiktų, o dėl žalojamos sveikatos, dėl smurto. Koktu skaityti formalius KD vadovo atsakymus. Aš suprantu – kitaip kalbėti juk negalima, juk kils skandalas, galvos lėks.

Kur kreiptis mums – artimiesiems? Kur kreiptis patiems kaliniams? Kiek yra taip nukentėjusių asmenų, tai baisu. Ir niekas apie tai nežino. O ir kalbėt baisu. Nes nesu tikra, ar po šio mano laiško, mano artimajam bus saugu atlikti likusią bausmę.

Tai užburtas ratas.

Kalėjimų departamento kontraargumentai

15min iš šio kalinio žmonos laiško išgrynino keletą probleminių aspektų, kuriuos paprašė konkrečiai pakomentuoti Kalėjimo departamento atstovų.

1. Kaip vertinate, kad kratos vadinamos „žmogaus teisių pažeidimu“ ir „sąmoningu vandalizmu prieš žmones“.

KD Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausioji specialistė: „2017-07-05 Alytaus pataisos namuose Kalėjimų departamento Prevencinė grupė atliko bendrąsias planines kratas Uždaroje zonoje ir 4-ame lokaliniame sektoriuje. Kratų metu paimti 4 mobiliojo ryšio telefonai ir 7 SIM kortelės.“

Marijampolės pataisos namų nuotr./Asociatyvi iliustracija: konfiskuoti telefonai
Marijampolės pataisos namų nuotr./Asociatyvi iliustracija: konfiskuoti telefonai

KD Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Mikalkevičiūtė: „Krata yra paslėptų daiktų ieškojimas, o ne „sąmoningas vandalizmas prieš žmones“. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 str. 3 d. nurodo, kad nuteistiesiems daroma krata.

Nuteistojo asmens kratą daro tos pačios lyties pareigūnai. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, detalizuoja Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrąsias nuostatas. Šis teisės aktas nurodo, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai.

Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos specialiosios priemonės, tarnybiniai šunys.

Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Pranešame, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama.

Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas).

Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra.

Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią.

Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią.

Dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo arba nuteistojo. Prieš kratą suimtajam (nuteistajam) pasiūloma atiduoti draudžiamus turėti daiktus.

Drabužiai kruopščiai apčiupinėjami. Tikrinama, ar suimtojo (nuteistojo) drabužių rankovėse, apykaklėje, pamušale, kelnėse (sijonuose ir suknelėse) neslepiama daiktų, kuriuos turėti draudžiama. Po to patikrinamos kišenės, apžiūrima kepurė (skarelė) ir avalynė. Kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų.

2. Ar, KD specialistų nuomone, Alytaus pataisos namai atlieka savo pagrindinę misiją – ugdo nuteistuosius ir išleidžia juos į laisvę pasitaisiusius?

Audrė Mišeikienė, KD Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė: „Dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, yra grindžiamas savanoriškumo principu. Siekis keisti nuteistojo elgesį yra ne poveikio, bet sąveikos reikalas ir neįmanomas be paties nuteistojo noro, pastangų savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, ir aktyvaus dalyvavimo.

Siekis keisti nuteistojo elgesį neįmanomas be paties nuteistojo noro, pastangų savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. Pataisos įstaigose yra sudarytos sąlygos nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę keisti savo elgesį dalyvaujant tikslingose socialines reabilitacijos intervencijose. Nuteistųjų socialinė reabilitacija – tai visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę.

LR bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

2016 m. Alytaus PN vykdomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse ir projektų metu vykdomose programose dalyvavo iš viso 643 asmenys. Buvo organizuoti 76 kultūros ir sporto renginiai įstaigos mastu, 138 užsiėmimai doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais. Bendrojo lavinimo mokykloje, konsultaciniame punkte mokėsi 168 asmenys, profesinėje mokykloje – 274. Mokslo baigimo pažymėjimus gavo 222 asmenys. Įdarbinta nuteistųjų valstybės įmonėje

„Mūsų amatai“, ūkio darbuose – 336. 27 nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kita veikla.“

3. Kaip atsakytumėte į priekaištą, kad pataisos namuose psichologai „tik formaliai“ dirba savo darbą?

A.Mišeikienė: „Įstaigų psichologai ir kiti specialistai yra tikslingai parengiami darbui su nusikaltimus padariusiais asmenimis. Laisvės atėmimo įstaigose nuteistiesiems nuolat vykdoma nemažai skirtingo pobūdžio intervencijų, taip pat suteikiamos individualios psichologinės konsultacijos.“

4. Ar tiesa, kad pagal nustatytą tvarką bausmę atliekantis asmuo gali pamatyti savo mažametį vaiką kartą per du mėnesius?

V.Mikalkevičiūtė: „Nuteistųjų pasimatymų kartų skaičių reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Šio teisės akto 94 str. nustato, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ilgų pasimatymų kambarys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ilgų pasimatymų kambarys

Pasimatymų kartų skaičius priklauso nuo nuteistojo elgesio ir grupės, kuriai jis priskirtas. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą.

Bausmių vykdymo kodekso 9 str. įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas nurodo, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Tik nuo nuteistojo elgesio priklausys, kurios grupės sąlygomis jis atliks bausmę.

Darydamas nusikaltimą asmuo turėtų suvokti, kad kartu su laisvės netekimu jam bus apriboti ir kontaktai su išore.

Pastebėtina, kad teisės aktai yra viešai prieinama informacija ir asmuo, darydamas nusikaltimą, turi visas galimybes sužinoti, kokia už juos taikoma atsakomybė ir kokių laisvių bei teisių jis gali netekti, jei jam bus skirta laisvės atėmimo bausmė.

Darydamas nusikaltimą asmuo turėtų suvokti, kad kartu su laisvės netekimu jam bus apriboti ir kontaktai su išore. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kur dar galimi ilgalaikiai pasimatymai.

Taip pat pastebėtina, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu (paprastajai grupei priskirti nuteistieji du kartus per savaitę, lengvajai grupei priskirti nuteistieji – vieną kartą per dieną, drausmės grupei priskirti nuteistieji – du kartus per mėnesį).“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pasimatymų patalpa
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pasimatymų patalpa

5. Kaip atsakytumėte į teiginį, kad nei kaliniai, nei jų artimieji neturi kam pasiskųsti, o jei ir skundžiasi – skundai nepasiekia atsakingų institucijų ir/ar viešumos? Kiek iš Alytaus PN gauta skundų ir kokia dalis jų pripažinta pagrįstais?

Neringa Stagienė, KD Bendrojo skyriaus viršininkė: „Mūsų manymu, šis teiginys visiškai nepagrįstas – vien Kalėjimų departamente iš laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų ir jų artimųjų per metus gaunama ir išnagrinėjama daugiau nei 4 tūkst. skundų ir prašymų per metus.

Kalėjimų departamente nagrinėjami ne tik tiesiogiai iš suimtųjų, nuteistųjų, jų artimųjų ar kitų asmenų gauti skundai ir prašymai, bet nemažą dalį šių skundų persiunčia nagrinėti ir kitos valstybės institucijos ar įstaigos.

Pažymėtina, kad stebimas piktybinis nuteistųjų ir suimtųjų siekis teikti skundus ir piktnaudžiavimas apskundimo teise, siekiant daryti poveikį laisvės atėmimo vietų įstaigų administracijoms arba kerštaujant joms dėl priimtų nepalankių sprendimų – dalis nuteistųjų ir suimtųjų yra linkę dažniau reikšti nepasitenkinimą parengdami analogiško turinio skundus, turi polinkį dirbtinai didinti pateikiamų skundų skaičių, sąmoningai sukurti problemas ar sureikšminti kasdienes situacijas, kopijuoti ar imituoti kitų skundus teikiančių nuteistųjų veiksmus.

2016 m. Kalėjimų departamente iš viso buvo gauti 4312 nuteistųjų/suimtųjų bei kitų asmenų dėl nuteistųjų/suimtųjų skundai, prašymai, pareiškimai bei kiti kreipimaisi, t. y. – 5,2 proc. daugiau negu 2015 m. – 4100.

Kalėjimų departamente 2016 m. didesnį gautų nuteistųjų/ suimtųjų skundų, prašymų, pareiškimų bei kitų kreipimųsi skaičių iš dalies lėmė Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai. Dėl pirmiau minėtų teisės aktų pakeitimų buvo gauti 125 skundai, prašymai, pareiškimai bei kiti kreipimaisi dėl laisvės atėmimo vietose leidžiamų turėti daiktų sąrašo pakeitimo/praplėtimo, laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių asortimento, lankymų/pasimatymų sąlygų pakeitimo, draudimo rūkyti ir t.t.

Iš Alytaus pataisos namų per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo gauti ir išnagrinėti 169 skundai, iš jų tik 4 pripažinti pagrįstais.

Kalėjimų departamente 2016 m. daugiausiai nuteistųjų/ suimtųjų skundų, prašymų, pareiškimų bei kitų kreipimųsi buvo gauta iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo – 839, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trijų sektorių) – 799, Vilniaus pataisos namų (Rasų ir Sniego sektorių) – 508, Alytaus pataisos namų – 467, Laisvės atėmimo vietų ligoninės – 355, Šiaulių tardymo izoliatoriaus – 317.

Taip pat padaugėjo skundų, prašymų, pareiškimų bei kitų kreipimųsi iš kitų piliečių (visi kiti skundai, prašymai, susiję su įkalintais asmenimis, gauti ne iš laisvės atėmimo vietų) – 356 (2015 m. – 327).

Iš Alytaus pataisos namų 2017 m. I ketv. Kalėjimų departamente buvo gauti ir išnagrinėti 169 skundai ir prašymai (iš jų – 4 pripažinti pagrįstais).“

Komentarai: 19
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min