Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisi solidariai iš atsakovių VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ir ADB „Baltikums“ Lietuvos filialo neturtinės žalos atlyginimą ieškovams: K.Drėzienei – 434 430,03 Eur, E.Drėzai – 434 430,03 Eur, U. D. – 131 139,94 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje dėl įstaigos gydymo personalo aplaidumo 2012 m. balandžio 6 d. mirė K.Drėzienės ir E.Drėzienės sūnus bei U.D. brolis D.D., gim. 2011 m. D. D. 2012 m. balandžio 6 d. buvo stacionarizuotas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, kur slaugytojai V.Beleškienei beleidžiant medikamentą tiesiai į veną, D.D. sustojo širdis.
Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V.Beleškienė buvo nuteista. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė padarė žalą ieškovams kaltais veiksmais, t. y. nebuvo suteiktos kokybiškos medicininės paslaugos vykdant savo prievolę, D. D. gydantis personalas, t. y. slaugytoja V.Beleškienė, nebuvo maksimaliai atidi, rūpestinga ir atsargi, kaip reikalauja slaugytojos kvalifikacijos laipsnis.
Dėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydymo personalo – slaugytojos kaltės yra padaryta neatitaisoma žala visai ieškovų šeimai, ir tai sukėlė ieškovams sunkias pasekmes – atsakovės veiksmais jiems yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Teismas sprendime pažymėjo, kad, nustatant ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti į konstitucines nuostatas bei teismų praktikoje suformuotų kriterijų visumą ir konkrečias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines įvykio aplinkybes.
Be to, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t. y. atskiro konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.
Ieškovų priteisti neturtinės žalos suma dėl neatitaisomos skriaudos yra nurodyta atsižvelgiant į panašius atvejus pasaulio mastu, tačiau jie nenurodė konkrečios šalies, jos ekonominio gyvenimo rodiklių, bendro pragyvenimo lygio, vidutinių gyventojų pajamų ir kitų ekonominio pobūdžio faktorių.
Teismo manymu, didelis žiniasklaidos dėmesys negali įtakoti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nes žala atsirado ne dėl jo. Be to, teismas pažymėjo, jog neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo ir pan. kainos.
Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymuose numatoma piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus ir kt. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad apkaltinamasis nuosprendis V. Beleškienei taip pat yra satisfakcija ieškovams.
Remdamasis nukentėjusių asmenų paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teismas tenkino ieškovų ieškinį iš dalies: iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialo ieškovams K.Drėzienei ir E.Drėzai priteisė 3 708,87 Eur turtinei žalai ir po 1 041,86 Eur neturtinei žalai atlyginti, U.D. – 2 896 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų; iš atsakovės viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės ieškovams – po 46 958,14 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
