Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaunietės suburtos nusikalstamos grupuotės pelnas siekė beveik 3 mln. litų

Mokesčiai
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Mokesčiai
Šaltinis: 15min
0
A A

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl sukčiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo ir dokumento klastojimo pareikšti kaunietei V.B. ir septyniems galimai jos suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams. Pirminiais skaičiavimais, valstybės biudžetas galėjo patirti apie 2,7 milijono litų žalą.

Išaiškinta, kad 2007–2009 metais organizuotos grupuotės nariai Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir kituose šalies miestuose bei rajonuose naudojo vieną realiai veikiančią ir kelias veiklos nevykdančias bendroves, kuriose direktoriais buvo įdarbinti asocialūs asmenys. Vienos tokios bendrovės vadovu buvo paskirtas sezoninį darbą statybose dirbantis kaunietis M.V., kitai bendrovei vadovavo niekur nedirbantis A.A.Š.

Gauta duomenų, kad visus su šių įmonių veikla susijusius klausimus sprendė, nurodymus dėl dokumentų klastojimo ir pinigų gryninimo kitiems organizuotos grupės nariams teikė oficialiai šiose bendrovėse nedirbanti kaunietė V.B. Ji jau anksčiau yra pakliuvusi į FNTT tyrėjų akiratį, šiuo metu atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl įtariamosios nusikalstamų veikų.

FNTT pareigūnai atskleidė, kad įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose veikiančių bendrovių vadovai, naudodamiesi kitų bendrovių teikiamomis paslaugomis, kartu su tikrais buhalterinės apskaitos dokumentais iš nusikalstamą grupuotę subūrusios V. B. arba jos tarpininkų Šiauliuose, Kaune ar Vilniuje įsigydavo galimai suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir kitus reikalingus dokumentus. Atsiskaitymai už tariamai atliktas paslaugas ir parduotas prekes buvo organizuojami banko pavedimais arba grynaisiais pinigais. Dažniausiai pervestos pinigų sumos tą pačią dieną arba per keletą artimiausių dienų būdavo pervedamos į tos pačios įmonės kitas sąskaitas arba į kitų nusikalstamai veiklai naudojamų įmonių sąskaitas. Iš šių sąskaitų pinigai būdavo išgryninami čekiais arba bankomatuose.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai šiuo metu yra nustatę apie 90 įmonių, kurios galėjo įsigyti V.B. vadovaujamos organizuotos grupės narių suklastotus dokumentus, įtraukti juos į savo buhalterinę apskaitą. Pirminiais skaičiavimais, vengiant mokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, Lietuvos valstybės biudžetas galėjo patirti apie 2,7 milijono litų žalą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min