Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno teisėjai atvertė dar vieną bylą dėl partizano A.Ramanausko-Vanago nužudymo

Adolfas Ramanauskas-Vanagas
wikimedi.org nuotr. / Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauno apygardos teismas antradienį atvertė dar vieną bylą dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago žmogžudystės. Buvęs sovietinių represinių struktūrų pareigūnas Stanislovas Drėlingas šioje byloje kaltinamas 1956 metų spalį dalyvavęs slaptoje operacijoje, sulaikant lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo vieną iš vadų ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę – Vandą.

Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.

Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama dar viena genocido byla dėl A.Ramanausko suėmimo ir nužudymo. Joje kaltinami Ilja Vorobjov ir Jadvyga Kuprėnienė į šią bylą pakviesti kaip liudytojai.

Nukentėjusiąja bylose pripažinta A.Ramanausko dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Pradėti bylos nagrinėti antradienį nepavyko, nes jame dalyvauti negalėjo vienas iš teisėjų kolegijos narių. Kitas teismo posėdis numatytas spalio 16 dieną.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai privalo įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui, teigiama Konstitucinio Teismo išaiškinime.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Parašykite atsiliepimą apie 15min