TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno teismas nusprendė išskirti bylas dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago suėmimo

Adolfas Ramanauskas-Vanagas
wikimedia.org nuotr. / Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Šaltinis: BNS
0
A A

Kauno apygardos teismas antradienį nusprendė išskirti į dvi kaltinamųjų Dzūkijos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago suėmimu bylas.

Toks sprendimas priimtas dėl to, kad vienos iš dviejų kaltinamųjų sveikatos būklė neleidžia jai atvykti į kelis iš eilės teismo posėdžius.

Sprendimą teisėjai priėmė sutikus visiems į teismo posėdį atvykusiems dalyviams.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti dviem į aštuntą dešimtį įžengusiems Kauno miesto gyventojams: tuometinei KGB Kauno miesto tarybos pareigūnei Jadvygai Kuprėnienei ir Saugumo komiteto leitenantui Iljai Vorobjovui. Jie kaltinami genocidu.

Atskirti bylas pasiūlyta dėl to, kad J.Kuprėnienės sveikatos būklė neleidžia jai atvykti į kelis iš eilės teismo posėdžius.

Nukentėjusiąja byloje yra pripažinta partizano dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Iki 1956 metų ji buvo slapstoma Lietuvos žmonių.

Pasak prokuratūros, kauniečiai kaltinami, kad okupacijos metais nusikalstamais veiksmais padėjo sovietų represinės struktūros padaliniui – KGB – parengti tuo metu nuo jų besislapsčiusių A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą. 

I.Vorobjovo advokatas Vytautas Sviderskis antradienio posėdyje teismui įteikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis nustatytų, ar Baudžiamojo kodekso punktas, pagal kurį kaltinamas I.Vorobjovas, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

„Šitas žmogus buvo gavęs užduotį būti kažkur prie namo, kuriame tuo metu slapstėsi A.Ramauskas ir stebėti. Viskas, daugiau ničnieko šitas žmogus nėra atlikęs ir niekas jo daugiau niekuo nekaltina,“ – prašymą žurnalistams vėliau komentavo V.Sviderskis.

Prašymus nustatyti, ar Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis, pagal kurį kaltinamas I.Vorobjovas, neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas yra gavęs ir anksčiau.

Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje. 

Jo žmona B.Mažeikaitė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 metų gegužės 8 dienos nuosprendžiu nuteista kriminaline aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Ji įkalinta SSRS teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose kaip atskiros politinės grupės – pasipriešinimo sovietų okupacijai narė. 

J.Kuprėnienei ir I. Vorobjovui pateikti kaltinimai dėl bendrininkavimo padedant vykdant genocidą. Baudžiamasis kodeksas už šį nusikaltimą numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Istorikų teigimu, su sovietų okupacija Lietuvoje kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min