Byla dėl sukčiavimo perduota teismui
Po ilgai trukusios tylos Generalinė prokuratūra pateikė oficialų atsakymą, kuris aiškiai nubrėžia tyrimo baigtį ir tolimesnę bylos eigą.
Kaip informavo Prokuratūros komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Pociūtė, tyrimas D.Makutienės atžvilgiu buvo vykdomas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, tačiau nutrauktas buvo tik pagal vieną jo dalį.
„2024 m. lapkričio 7 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo papildomai atliekamas ir dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo, pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.
2025 m. rugpjūčio 7 d. ikiteisminis tyrimas, dalyje dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) tvarkymo, buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotais pagrindais)“, – komentare patikslina Prokuratūra.
Taip pat pažymima, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašai buvo išsiųsti visiems proceso dalyviams, kurie turi teisę apskųsti tokį prokuroro priimtą sprendimą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą, proceso dalyviai skundų nepateikė.
Vis dėlto šios geros naujienos toli gražu nėra visos. D.Makutienė buvo kaltinama dėl dviejų BK nusižengimų, o, bent jau kol kas, tyrimas nutrauktas tik dėl vieno jų.
Dėl kito D.Makutienė keliaus į teismą. Tai patvirtina Generalinė prokuratūra: „2025 m. rugsėjo 5 dieną Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje D.Makutienė kaltinama sukčiavimu.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams“.
Šis atsakymas patvirtina du esminius faktus – tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) buvo nutrauktas. Prokurorai nerado įrodymų, kad D.Makutienė būtų sąmoningai klastojusi dokumentus ar slėpusi pajamas nuo VMI.
Tyrimas dėl sukčiavimo (BK 182 str.) baigėsi kaltinamojo akto surašymu. Tai reiškia, kad prokuratūra surinko pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog nusikaltimas galėjo būti įvykdytas, ir dabar jau teismas aiškinsis visas aplinkybes.
Viskas prasidėjo nuo tėvų skundo
Skandalas kilo 2024 m. rudenį, kai Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą pasiekė anoniminis skundas. Jame vienas iš D.Makutienės chorą lankiusių vaikų tėvų teigė, kad popchoro „Perliukai“ vadovė, kuri taip pat yra rajono tarybos narė, į politiką patekusi su socialdemokratų sąrašu, renka pinigus už veiklą, kuri turėjo būti nemokama.
Buvo teigiama, kad tėvai kas mėnesį į asmeninę D.Makutienės banko sąskaitą pervesdavo po 20–25 eurus, nors Kėdainių kultūros centras oficialiai teigė, jog „Perliukų“ būrelis yra nemokamas.
Skundo autorius nurodė per dvejus metus vadovei pervedęs per 800 eurų ir pateikė banko išrašus. Vėliau atsirado ir daugiau tėvų, patvirtinusių šią informaciją.
Kilo klausimų ir dėl išvykų, konkursų mokesčių, kurie, pasak tėvų, taip pat buvo renkami grynaisiais arba pavedimais, nors dalį išlaidų turėjo padengti Kultūros centras iš Neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) krepšelio lėšų.
Situaciją komplikavo ir tai, kad D.Makutienė dirbo keliose pozicijose: kaip Kultūros centro darbuotoja, vykdė NVŠ programas ir turėjo individualią veiklą. Pati politikė gynėsi, esą tėvai tiesiog „nesuprato“, už ką moka. Tačiau jokių sutarčių su tėvais dėl mokamų paslaugų, teiktų pagal individualią veiklą, pasirašyta nebuvo.
Įtarimų šešėlį dar labiau sutirštino faktas, kad politikės pajamų deklaracijoje, pateiktoje 2023 m., iš individualios veiklos buvo nurodyta vos 310 eurų pajamų, nors vien iš mėnesinių rinkliavų per metus galimai galėjo susidaryti iki 15 tūkst. eurų suma.
Manipuliacija palankioje žiniasklaidoje
Likus vos kelioms dienoms iki prokuratūrai patvirtinant apie teismui perduotą bylą, viename Kėdainių naujienų portale, kurį valdo rajono valdančiųjų socdemų sprendimus palaikantis politikas Saulius Grinkevičius per savo įmonę, pasirodė straipsnis triumfuojančia antrašte: „Bliūkšta „Perliuko“ burbulas: vaikų popchoro vadovės veikloje finansinių pažeidimų nenustatyta“.
Šis straipsnis yra klasikinis manipuliacijos pavyzdys. Jis yra melagingas ne tuo, ką pasako, o tai, kaip pasakoma. Straipsnyje detaliai, su prokuroro nutarimo citatomis, aprašomas tyrimo dalies dėl apgaulingos apskaitos nutraukimas.
Žinia, kad byla dėl sukčiavimo keliauja į teismą – nukišama į straipsnio pabaigą ir pateikiama menkinančia, iškreipta forma. Maža to, minėtas straipsnis baigiamas užmaskuotu grasinimu:
„Yra tikimybė, jog po to aiškintis Teisme savo veiksmų teisėtumo, sukėlusių reputacinę žalą <…>, teksią šio proceso „užkūrėjams“.“
Šia fraze siunčiama žinutė, kad tie, kas išdrįso prabilti, patys gali būti patraukti atsakomybėn už esą padarytą reputacinę žalą. Toks teiginys, ypač nelaukiant galutinio teismo sprendimo D.Makutienės byloje, atrodo kaip spaudimo priemonė su ryškiu grasinimo atspalviu ir galimas siekis nutildyti kritikus bei galimus liudytojus.
Tai kelia rimtų klausimų dėl leidinio atsakomybės. Ar žiniasklaidos priemonė, ypač susijusi su valdančiąja politine jėga, gali tapti įrankiu, skirtu ne informuoti, o gąsdinti piliečius, pasinaudojusius teise kreiptis į institucijas?
Yra tikimybė, kad valdančiajai daugumai palankiai žiniasklaidos priemonei teks savo veiksmų teisėtumą aiškintis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.
