D.Navickis kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 16 d. A.Narauskui priklausančiame name Ramučių kaime, Kauno rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, dėl menkavertės priežasties supykęs ant nukentėjusiojo, tyčia vieną kartą sudavė šiam virtuviniu keramikiniu puodeliu į galvos sritį. Pyktis neva tai įsižiebė dėl to, kad auka paprašė D.Navickio pastatyti išgerti.
Šiuo vienu smūgiu nukentėjusiajam buvo padaryta galvos trauma, nuo kurios jis įvykio vietoje mirė.
A.Narauskas kaltintas tuo, kad 2015 m. gruodžio 16 d., veikdamas kartu su D.Navickiu, sužinojęs apie padarytą labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, iš anksto nepažadėjęs paslėpti šio nusikaltimo pėdsakus, bendrais veiksmais su D.Navickiu, iš savo gyvenamojo namo tyčia nutempė nukentėjusiojo lavoną iš antrojo namo aukšto į kiemą ir paslėpė, įmesdami jį į kieme esantį vietinės kanalizacijos šulinį.
Po to, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio iki 2017 m. gruodžio laikė lavoną minėtame šulinyje, iki jis ten buvo surastas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tokiu būdu A.Narauskas paslėpė padaryto labai sunkaus nusikaltimo –nužudymo, pėdsakus – lavoną, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 237 str. 1 d.
Ketvirtadienį, prieš pat paskelbiant nuosprendį, D.Navickis buvo gerai nusiteikęs, šypsojosi, mielai sutiko nusifotografuoti.
Tačiau Kauno apygardos teismas pripažino jį kaltu ir paskyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš viso pataisos namuose jis praleis 15 metų, nes šis nuosprendis subendrintas su anksčiau paskirtu kitu nuosprendžiu.
A.Narauskas taip pat pripažintas kaltu. Jam paskirta kalėti 9 mėnesius, tačiau bausmės vykdymas atidėtas metams ir šešiems mėnesiams.
Kaip paviešino teismas, prieštaravimų tarp abiejų kaltinamųjų teisme būta. Iš pradžių A.Narauskas neigė nužudymo faktą. Vėliau prisipažino tai daręs, nes bijojo D.Navickio. Pastarasis tikino priešingai: kad žmogžudystę įvykdė A.Naurauskas, o apie ją niekam neprasitarė, nes bijojo. Abu kaltinamieji susipažino statybose.
Teismas paviešino, kad pats A.Narauskas praeityje buvo sumuštas D.Navickio. Šis buvo žinomas kaip konfliktiška, į smurtą linkusi asmenybė.
„Blaivas Darius yra normalus žmogus, o išgėręs – neprognozuojamas“, – po nuosprendžio tikino A.Narauskas, kuris anksčiau nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka.
Patenkinti ir trijų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai: dviem priteista po kiek daugiau nei 14 tūkst. eurų, trečiam – dešimčia tūkstančių daugiau.
„Nespėjau jo apginti... Nužudytasis buvo toks dūšios žmogus, labai protingas. Buvęs bendradarbis, geras draugas. Nežinau, kaip pavyko puoduku užmušti. Šis į šipulius subyrėjo, – prisiminimais dalijosi A.Narauskas, teisme gailėjęsis dėl to, kas nutiko. – Sapnavosi man lavonas. Nedarinėjau to šulinio. Norėjau išsitraukti žiemą ir palaidoti kur padoriai, o D.Navickis norėjo užbetonuoti, skambinėjo vis dėlto.“
