Įtarimai dėl šešėlinės prekybos mėsa pareikšti bendrovės generaliniam direktoriui, pirkimų ir mėsos produktų pardavimo vadovui, buhalterei ir juridiniam asmeniui – mėsos perdirbimo bendrovei.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdoje veikianti bendrovė iš įvairių Lenkijos, Vokietijos, Estijos bendrovių be apskaitos dokumentų įsigydavo kiaulienos skerdieną, kurią vėliau parduodavo Kauno ir Pakruojo rajono bendrovėms. Be apskaitos dokumentų perparduota skerdiena buvo realizuojama Kauno ir kitų miestų turgavietėse. Atskleista, kad Klaipėdos mėsos perdirbimo bendrovėje dirbusi viena iš buhalterių tvarkė juodąją buhalterinę apskaitą, kurioje buvo fiksuojami šešėlinėje rinkoje parduotos produkcijos kiekiai, gautos neapskaitytos pajamos. Tyrimo metu surinkta duomenų, kad per kiek daugiau nei vienus metus Klaipėdoje veikianti bendrovė už šešėlinėje rinkoje parduotą skerdieną gavo beveik 600 tūkstančių eurų į apskaitą neįtrauktų pajamų, nuo kurių į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta daugiau nei 180 tūkstančių eurų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdoje veikiančios mėsos perdirbimo bendrovės šešėlinės veiklos buvo nustatyta, kad juodąją buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė skaičiuodavo ir į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. Įtariama, kad neoficialūs atlyginimai buvo skaičiuojami ir išmokami kaip premijos bendrovės darbuotojams. Per daugiau nei vienerius metus darbuotojams buvo išmokėta apie 645 tūkstančiai eurų į apskaitas neįtraukto darbo užmokesčio, nuo kurio nesumokėtų mokesčių ir įmokų suma sudarė daugiau nei 357 tūkstančius eurų. Šie duomenys perduoti mokesčių administratoriui dėl galimų nepriemokų išieškojimo.
Baigta baudžiamoji byla dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Už padarytą nusikalstamą veiką Baudžiamasis kodeksas nustato maksimalią atsakomybę – laisvės atėmimą iki ketverių metų.
