LAT nusprendė atmesti A.Purvainio pateiktą skundą ir palikti galioti jam skirtą drausminę nuobaudą – pastabą.
LAT netenkino A.Purvainio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Teismų įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje ir 86 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams, – rašoma LAT išplatintame pranešime spaudai.
Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu Teisėjų garbės teismo sprendimą, kad teisėjas, bendraudamas su kitais teisėjais ir teismo darbuotojais, buvo nekorektiškas, nemandagus, negerbė kitų asmenų, juos įžeidinėjo, menkino kolegų darbą.
Konstatuota, kad A.Purvainis savo kalbėjimu ir bendravimo būdu dviejuose teisėjų susirinkimuose demonstravo savo viršenybę, nepagarbą kitų teisėjų nuomonei, neskatino dalykiškos, konstruktyvios diskusijos.
Teisėjų kolegija pažymėjo, nors iškeliant drausmės bylą, teisėjo A.Purvainio, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikas buvo pasibaigęs, tai nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą, kadangi drausmės bylos iškėlimo metu teisėjo statuso jis nebuvo praradęs.
Nustatyti pažeidimai yra šiurkštūs.
Teisėjų kolegijos vertinimu, prisiimti papildomi įsipareigojimai atliekant teismo pirmininko pareigas negali tapti privilegija, sudarančia galimybę vien dėl užimamų pareigų išvengti atsakomybės už netinkamą ir neetišką teisėjo, nors ir einančio (ėjusio) teismo pirmininko pareigas, elgesį.
Kolegija pažymėjo, kad teisėjui A.Purvainiui drausminė nuobauda paskirta už sistemingą elgesį ir nevienkartinius veiksmus, kuriais buvo pažeistas ne vienas Teisėjų etikos kodekso principas.
Nustatyti pažeidimai, vertinant teisėjo elgesio visumą, yra šiurkštūs, darantys neigiamą įtaką teisėjo vardui ir teismo autoritetui, menkinantys teisėjo prestižą.
LAT konstatavo, kad dėl šių aplinkybių pastaba, kaip poveikio priemonė, yra tinkama teisėjo drausminės atsakomybės tikslui pasiekti. Tai – pati švelniausia įstatyme nustatyta drausminė nuobauda, todėl yra adekvati ir proporcinga drausminė nuobauda A.Purvainiui už šioje byloje nustatytus veiksmus.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
„Manau, tai susiję su konkurencija dėl teismo pirmininko pareigų“, – anksčiau nagrinėjant bylą LAT į teisėjų kolegijos klausimą, su kuo, jo manymu, gali būti susiję skundai dėl jo elgesio, atsakė A.Purvainis.
Skyrė pastabą
Kaip skelbta anksčiau, Teisėjų garbės teismas spalio 13 d. paskelbė verdiktą dėl mobingu apkaltinto buvusio Kauno apylinkės teismo pirmininko, šiuo metu Kauno rūmuose teisėju tebedirbančio A.Purvainio elgesio.
Drausmės bylą A.Purvainiui dėl nepagarbaus bendravimo su teisėjais ir teismo darbuotojais (kai jis dar ėjo pirmininko pareigas) gegužę iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija.
Įvertinusi kelis galimai netinkamo A.Purvainio elgesio epizodus nuo 2022-ųjų gegužės, daugumoje iš jų komisija nustatė pažeidimo požymių. Konstatuota, kad A.Purvainis pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus.
Dėl nepagarbaus, įžeidžiančio bendravimo ne vienas teismo darbuotojas išėjo iš darbo.
Tai nebuvo galutinis elgesio ir veiksmų įvertinimas. Byla perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui.
Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, pritarė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos išvadoms dėl teisėjo neetiško elgesio darbinėje aplinkoje.
Teisėjų garbės teismas nusprendė už Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pagarbos žmogus, padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo principų pažeidimus, dėl bendravimo darbinėje aplinkoje su teismo teisėjais ir teismo personalu, dėl elgesio kelių teisėjų susirinkimų metu, dėl pasisakymų bei kritikos kitų teisėjų priimtų procesinių sprendimų atžvilgiu, taip pat dėl draudimo teisėjams komentuoti savo priimtus sprendimus pareikšti A.Purvainiui pastabą.
Nebuvo vienkartinis atvejis
Byloje nustatyta pakankamai duomenų apie tai, kad A.Purvainio nemandagus ir nepagarbus elgesys su personalu nebuvo vienkartinis atvejis. Toks elgesys rodo viršenybės demonstravimą.
Teisėjų garbės teismas patvirtino, kad dviejų teisėjų susirinkimų metu tuometis teismo pirmininkas A.Purvainis su pavaldiniais bendravo pakeltu, įsakmiu tonu, pertraukinėjo kitus teisėjus, neleido jiems pasisakyti, taip demonstruodamas viršenybę ir nepagarbą kolegoms.
Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad tuomečio teismo pirmininko A.Purvainio elgesys susirinkimų metu neatitiko teisėjo ir teismo pirmininko elgesiui keliamų itin aukštų etikos standartų.
Be to, nustatyta, kad tuometis teismo pirmininkas nekorektiškai ir nepagarbiai reikšdavo kritiką kitų teisėjų priimtų sprendimų atžvilgiu.
Teisėjų garbės teismas pripažino pagrįsta Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendime padarytą išvadą, kad tuometis teismo pirmininkas, duodamas nurodymus teismo atstovei ryšiams su žiniasklaida ir visuomene, kad tam tikri teisėjai nekomentuotų savo priimtų sprendimų žiniasklaidos atstovams, sudarė kliūtis teismo teisėjams komentuoti savo priimtus sprendimus.
Nebuvo be trūkumų
A.Purvainis į 15min užklausą, kaip vertina paskirtą pastabą, neatsakė.
Teisėjų garbės teismo verdikto, dėl to, kad tai – ne Kauno apylinkės teismo sprendimas ir jis dar neįsiteisėjęs, nekomentavo ir laikinai Kauno apylinkės teismo pirmininkės pareigas einanti Vaida Motiejūnienė.
Dar nagrinėjant bylą Teisėjų garbės teisme, A.Purvainis pripažino, kad jo bendravimas susirinkimų su pavaldiniais metu „galbūt nebuvo be trūkumų“, tačiau tai neturėtų, anot jo, sukelti drausminės atsakomybės.
Jis pabrėžė, kad garso įrašais užfiksuoti jo žodžiai, metaforos, kiek aštresni pasisakymai buvo paimti iš konteksto.
A.Purvainis nesigynė tik to, kas objektyviai užfiksuota dviejų susirinkimų su teismo darbuotojais metu padarytuose garso įrašuose.
Kai kurių posakių, „šlykštynių“, kaip pats įvardijo, paminėtų kaltinimuose, A.Purvainis tikino nei savo mintyse, buityje, tyloje nevartojantis, tad tikrai iš jo lūpų negalėję nuskambėti garsiai.
Pareikštus kaltinimus jis įvardijo kaip „bandymą sukompromituoti“. Ir tam neva specialiai pasirinktas konkretus momentas – šiuo metu vykstanti Kauno apylinkės teismo pirmininko atranka.
A.Purvainis šioje atrankoje yra vienas iš kandidatų – siekia dar vienos pirmininko kadencijos.
Pranešė apie mobingą
15min primena, kad ši istorija prasidėjo pernai rudenį Teisėjų tarybai gavus vienos Kauno apylinkės teismo teisėjos pareiškimą dėl pirmininko A.Purvainio galimai vykdomo mobingo darbuotojų atžvilgiu. Šiai teisėjai prokuratūra net suteikė pranešėjos statusą.
Teisėja pranešė apie A.Purvainio jos atžvilgiu galimai vykdomą ilgalaikį psichologinį smurtą, privalomų profesinės etikos normų, Teisėjų etikos kodekso normų pažeidinėjimą. Įžvelgtas pirmininko elgesyje net galimas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, teismo resursų švaistymas.
Teisėjų tarybos sudaryta komisija nustatė pažeidimų A.Purvainio veikloje, konstatavo, kad teisme sukuriama psichologiškai nesaugi darbo aplinka, kad yra požymių, jog A.Purvainio veiksmai neatitiko teismo pirmininkui keliamų aukštų elgesio standartų, jie buvo kenkiantys teisminės valdžios autoritetui.
Tuometis pirmininkas, pasak liudytojų, nepakelia jokios konstruktyvios kritikos, yra kerštingas dėl atviros tiesos jam sakymo, išsiskiria sunkiai valdoma emocijų kaita. Kai kuriuos darbuotojus jis apdalijęs epitetais: „visiškai gluša“, „asilų ar avinų banda“, „debilė“.
Vyksta atranka
A.Purvainio kadencija Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigose baigėsi balandžio 10 d., šiuo metu jis dirba to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju.
Teismui laikinai vadovauja pirmininko pavaduotoja V.Motiejūnienė.
Šiuo metu vykdoma atranka, sprendžiama, kas užims Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas.
Atrankoje į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas dalyvauja Vaidotas Granickas, Kristina Imbrasienė ir A.Purvainis.
V.Granickas Kauno apylinkės teisme dirba nuo 2020 m., K.Imbrasienė – nuo 2013 m.
