Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvius trėmęs Rusijos pilietis nuteistas kalėti septynerius metus, bet į kalėjimą nesės

Trėmimai Lietuvoje. Danielių šeimos ištrėmimas.  Ažytėnų k., Kėdainių r., 1949 07 09
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvo nuotr. / Trėmimai Lietuvoje. Danielių šeimos ištrėmimas. Ažytėnų k., Kėdainių r., 1949 07 09
Šaltinis: BNS
0
A A

Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl Lietuvo gyventojų trėmimo pokariu – buvęs sovietų saugumo pareigūnas, Vilniuje gyvenantis Rusijos pilietis Michailas Tabakajevas nuteistas kalėti septynerius metus. Anksčiau jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojusi senolį naktimis būti namuose. Tačiau 86 metų senoliui už grotų būti neteks – teismas lėtinėmis ir progresuojančiomis ligomis sergantį nuteistąjį atleido nuo bausmės.

Liko laisvėje dėl sveikatos problemų

BNS duomenimis, teismo medicinos ekspertas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas M.Tabakajevui gali sukelti emocinį stresą ir pavojų gyvybei.

Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas taip pat paskelbė, kad pašalina iš nuosprendžio aprašomosios dalies tris M.Tabakajevo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas jauno amžiaus, esant išskirtinėms politinėms aplinkybėms ir nusikalstamos veikos padarytos vykdant įsakymus. Pašalinti šias aplinkybes prašė skundą dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio padavusi prokuratūra.

Toks pasirinkimas susieti savo veiklą su nusikalstama organizacija, dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, kuri vykdė nusikaltimus žmoniškumui, kolegijos nuomone, rodo M.Tabakajevo veiksmų kryptingumą, kad jis pasirinko tarnauti okupacinei valdžiai, vykdyti jos nurodymus, taip pat ir dalyvauti civilių gyventojų trėmime laisva valia.

Buvusio sovietų saugumiečio veiksmus teismas perkvalifikavo į tris nusikalstamas veikas ir paskyrė naujas bausmes.

M.Tabakajevas pripažintas kaltu dėl 1948 metų gegužės 22 dieną įvykdyto B., J. ir J. šeimos narių trėmimo, 1949 metų kovo 25 dieną įvykdyto B., B., R. ir S. šeimos narių ištrėmimo bei 1952 metais rugpjūčio 3 dieną įvykdyto R. šeimos narių trėmimo.

Išnagrinėjęs nuteistojo biografiją, Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad M.Tabakajevas pagal savo pareigas atvyko į okupuotą Lietuvą kaip represinės struktūros pareigūnas ir tiesiogiai dalyvavo civilių gyventojų trėmime.

„Toks pasirinkimas susieti savo veiklą su nusikalstama organizacija, dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, kuri vykdė nusikaltimus žmoniškumui, kolegijos nuomone, rodo M.Tabakajevo veiksmų kryptingumą, kad jis pasirinko tarnauti okupacinei valdžiai, vykdyti jos nurodymus, taip pat ir dalyvauti civilių gyventojų trėmime laisva valia, suvokdamas šios nusikalstamos veikos pavojingumą, ir kartu paneigia jo aiškinimus, kad jis nesuvokė tuometinės politinės situacijos“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.

Lietuvos okupacija nėra lengvinanti aplinkybė

Jis atkreipė dėmesį, kad visiškai nepagrįstas Kauno apygardos teismo sprendimas pripažinti M.Tabakajevo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veika padaryta egzistuojant išskirtinėms politinėms aplinkybėms.

„Nepagrįstai pripažindamas tokią lengvinančią aplinkybę, teismas menkina BK 102 straipsnyje numatytos veikos nusikalstamą pobūdį, nes pagal šį įstatymą atsako tie asmenys, kurie okupuotos šalies civilius asmenis trėmė į okupavusios valstybės teritoriją“, – paskelbė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje paminėti ir tarptautiniai teisės aktai bei Niurnbergo procesas. Teisėjai sako, kad analizuojant, ar yra galimybė pripažinti neteisėto įsakymo vykdymą kaip atsakomybę šalinančią ar ją lengvinančią aplinkybę nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, būtina atsižvelgti ne tik į nacionalinės, tačiau ir į tarptautinės teisės normas – 1945 metų Niurnbergo Tarptautinio karinio tribunolo įstatus.

„Nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes neteisėto įsakymo įvykdymas nešalina galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn nei jį davusio, nei jį įvykdžiusio asmens. Šis principas įtvirtintas ir 1945 m. Niurnbergo Tarptautinio karinio tribunolo įstatuose, kurie kaip JT Generalinė Asamblėja savo rezoliucijose pažymėjo, yra tarptautinės teisės principai ir pripažinti bendrosios tarptautinės teisės dalis. Įstatų 8 straipsnis skelbia, kad karo nusikaltimą, nusikaltimą taikai ar žmoniškumui padaręs asmuo nuo atsakomybės neatleidžiamas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pagrindas kolegijai tikėti apeliacinio skundo teiginiais, kad jis tuo metu nesuvokė, jog daro nusikaltimą, jog įsakymas, kurį jis vykdo, yra neteisėtas“, – paskelbė kolegija.

Nuteistasis teigia buvęs eilinis pareigūnas

Oficiali sovietų propaganda interpretavo šiuos istorinius faktus savo naudai, ir tik 1992 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos visuomenė sužinojo daug faktų apie tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje 1940 metais aplinkybes, – rašoma nuteistojo skunde teismui.

Nuteistasis M.Tabakajevas buvo parašęs apeliacinį skundą, prašydamas jį išteisinti. Senolis aiškina, jog 1948-1952 metais ėjo tarnybą būdamas eilinis žemesnės pakopos pareigūnas – operatyvinis darbuotojas, žinojo, esą Lietuva 1940 metais savanoriškai įstojo į Sovietų sąjungą.

„Oficiali sovietų propaganda interpretavo šiuos istorinius faktus savo naudai, ir tik 1992 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos visuomenė sužinojo daug faktų apie tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje 1940 metais aplinkybes„, – rašoma nuteistojo skunde teismui.

M.Tabakajevas teigė, kad byloje nebuvo ištirtos jo pareigų ribos, kadangi dokumentų įforminimas tebuvo „trėmimo proceso techninė dalis“, gavęs įsakymą jis esą neturėjo pasirinkimo.

Kauno apygardos teismas buvo nusprendęs, kad M.Tabakajevas pripažintas kaltu už nusikaltimą, kuris ir buvo jo padarymo metu egzistavusios valstybės vykdytos politikos sudėtinė dalis. Be tuomet egzistavusios valstybės bei jos struktūrų veiksmų šis nusikaltimas tuo metu iš viso negalėjo būti padarytas. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras nesutiko su tokiu nuosprendžiu ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šioje byloje yra aštuoni nukentėjusieji, žalą atlyginti prašė ne visi. Viena nukentėjusioji prašė priteisti jai 1,5 mln. litų neturtinę žalą, kita – simbolinę vieno lito žalą.

Šeimų trėmimą neigė

M.Tabakajevas savo dalyvavimą šeimų trėmimuose neigė, todėl teismas rėmėsi prokuratūros pateiktais faktiniais duomenimis.

Iš šios bylos matyti, kad į Sibirą buvo ištremtos priešiškai sovietų santvarkai nusiteikusios šeimos, globojusios ir slaugiusios Lietuvos partizanus, taip pat pasiturintys ūkininkai.

Teisėsauga nustatė, kad Lietuvos aneksijos metu M.Tabakajevas buvo šeimų trėmimų vykdymui sudarytų operatyvinių grupių nariu, jis apklausdavo tremiamų šeimų galvas ir (ar) perduodavo tremiamas šeimas į ešeloną, civilius gyventojus iš aneksuotos teritorijos į aneksavusios valstybės teritoriją, trėmė suvokdamas savo daromų veiksmų esmę, siekdamas juos ištremti.

Iš šios bylos matyti, kad į Sibirą buvo ištremtos priešiškai sovietų santvarkai nusiteikusios šeimos, globojusios ir slaugiusios Lietuvos partizanus, taip pat pasiturintys ūkininkai.

Bylos duomenimis, 1948 metų gegužės 22 dieną M.Tabakajevas į Vilkaviškio geležinkelio stotį pristatė aštuonis asmenis ir perdavė į ešeloną. Gelgaudiškio valsčiaus Šimkų, Petraičių ir Pajotijų kaimų gyventojai buvo ištremti į Krasnojarsko sritį.

Po metų 1949-ųjų kovo 25-osios M.Tabakajevas į ešeloną esą perdavė dar 18 Gelgaudiškio valsčiaus gyventojų.

Teisėsaugos pareigūnai taip pat surinko duomenų, kad kaltinamasis priėmė informatoriaus „Miškas“ pranešimą, surinko duomenis apie J.O. šeimos nelojalumą sovietinei santvarkai. Vėliau šio pranešimo pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl J.O. ir jo šeimos narių ištrėmimo į Tiumenės sritį. Tačiau teismas nusprendė, kad M.Tabakajevo kaltė dėl šios šeimos trėmimo neįrodyta.

Taip pat, bylos duomenimis, 1952-ųjų rugpjūčio 3-iąją M.Tabakajevas iš Betygalos areštinės nuvežė du asmenis į Viduklės geležinkelio stotį, iš kur jie ešelonu išvežti į Krasnojarsko sritį.

2010 metais specialistai tyrė byloje esančius įvairius archyvinius dokumentus. Specialisto išvados aktu patvirtinta, kad jis pasirašė kelias pažymas apie perdavimą tremčiai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min