Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos valstybė gėdinama už tai, kad per klaidą į kalėjimą įkišto ir ten mirusio Jono Gramausko šeimai siūloma neduoti nė lito

Aldona Gramauskienė su advokatu teisme
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr. / Aldona Gramauskienė su advokatu teisme
Šaltinis: 15min
0
A A

Dvi kaunietės – motina ir dukra, reikalauja po 0,5 milijono litų kompensacijos už tai, kad nušautasis teisėjas Jonas Furmanavičius senu neteisėtu nuosprendžiu buvo pasiuntęs jų šeimos narį už grotų.

Našlė iš Kauno Aldona Gramauskienė su dabar jau pilnamete dukra Renata net 12 metų kovoja, kad Lietuvos valstybė atlygintų jos šeimai už vyro ir tėvo netektį.

Už tai, kad dar 1999 metais Jonas Gramauskas per klaidą buvo pasodintas į kalėjimą ir nelaisvėje mirė, ieškovės reikalauja milijono litų.

Savo ruožtu valstybei atstovaujančių institucijų – Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos, teisininkai teisme iki pat galo laikėsi pozicijos, kad kauniečių ieškinys visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas.

„Tokia pozicija yra išskirtinai šokiruojanti. Valstybės pozicija yra amorali!“, – Vilniaus apygardos teisme sakydamas baigiamąją kalbą pareiškė advokatas Saulius Dambrauskas.

A.Gramauskienės ir jos dukters Renatos Gramauskaitės advokatas ieškinį išnagrinėjusiam ir jau spalio 13 dieną sprendimą skelbti žadančiam teismui siūlė šiame procese priimti ir atskirąją nutartį.

„Ir ji būtų istorinė!“, – įsitikinęs S.Dambrauskas, kurio manymu teisėjas turėtų įvertintinti „neadekvačią, amoralią“ valstybės pareigūnų poziciją.

Tiesa, Teisingumo ministerijai teisme atstovavęs teisininkas sakė esantis yra labai nustebęs, kad jo oponentas naudojimąsi procesinėmis teisėmis įvardija kone kaip nusikaltimą: „Vertinčiau tokius advokato žodžius kaip šou prieš žurnalistus!“

Panašią mintį pareiškė ir prokuratūros atstovas: „Esame teisininkai ir laikomės įstatymų reikalavimų.“

Lemtingi įvykiai prieš 15 metų

Gramauskų šeimos tragedija prasidėjo dar 1996 metų spalį, kai Kaune į policiją kreipėsi viena moteris ir pasiskundė buvusi apiplėšta taksisto.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Aldona Gramauskienė
Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Aldona Gramauskienė

Kaunietė įsidėmėjo tris automobilio „Ford Sierra“ valstybinio numerio skaičius 036, kurie sutapo su J.Gramausko mašinos numeriu. Šis vyras niekada nedirbo taksi vairuotoju, tačiau buvo įsigijęs anksčiau taksi reikmėms naudotą panašų fordą.

Pas įtariamąjį į namus spalio 21 dieną atvykę pareigūnai išsivežė jį į nuovadą.

Per akistatą su J.Gramausku nukentėjusioji pareiškė, kad ją apiplėšė būtent šis vyriškis. Po sulaikymo vyras buvo suimtas 6 paras, vėliau, iki nuosprendžio paskelbimo, jam buvo taikytos kitos kardomosios priemonės.

Nors 43 metų J.Gramauskas buvo teisiamas pirmą sykį, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs tuometinis Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas J.Furmanavičius, atmetęs visus kaltinamojo argumentus ir alibį, 1999 m. balandį kauniečiui skyrė griežtą bausmę: 4 metai griežtojo režimo kolonijoje.

Vyras buvo suimtas teismo salėje.

Po kelių mėnesių, 1999-ųjų liepos 7 dieną, dėl išeminės širdies ligos J.Gramauskas mirė įkalinimo įstaigos kameroje.

Kai minėtas apkaltinamasis nuosprendis buvo apskųstas, aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas (teisėja Regina Majauskienė – aut. past.) įžvelgė bylos broką ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

J.Gramauskas, nesulaukęs rugsėjį įvykusio pakartotinio bylos nagrinėjimo, jau po mirties buvo išteisintas.

Tuo tarpu teismas bylos medžiagą atidavė prokurorams tirti iš naujo.

Pakilo į kovą už teisybę

Vyro netekusi našlė A.Gramauskienė, kuri viena turėjo užauginti tuomet dar mažametę (7 m.) dukrą, pakilo į kovą už teisybę.

2001 metais moteris pateikė ieškinį prieš valstybę dėl žalos jos šeimai atlyginimo.

Tačiau tuo metu galioję teisės aktai nenumatė, kad teisė į asmeniui (šiuo atveju – J.Gramauskui) neteisėtais veiksmai padarytos žalos atlyginimą gali būti paveldimą.

A.Gramauskienės pareikštą ieškinį nagrinėjęs teismas turėjo kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti, ar kompensacija už neturtinę žalą gali būti išmokama ne tik tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems.

2006 m. rugpjūčio mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė nutartį, kad jeigu nukentėjęs asmuo miręs, į kompensaciją gali pretenduoti jo šeima, o žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais (iki tol galiojo teisės norma, kad atlyginamos žalos suma negali būti didesnė nei 10 000 litų).

Sukrėtė ir žmoną, ir dukrą

Bylą išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo paskutiniame posėdyje ieškovių advokatas S.Dambrauskas kalbėjo, kad jos klienčių patirta žala yra daugiaplanė, daugialypė, pasireiškianti tiek per paties J.Gramausko potyrius, tiek per ieškovių išgyvenimus.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Teisingumo ministerijos ir prokuratūros (sėdi arčiau) atstovai Gramauskų byloje.
Teisingumo ministerijos ir prokuratūros (sėdi arčiau) atstovai Gramauskų byloje.

Teisininko teigimu, skriaudą sudaro J.Gramausko patirtas suėmimas, jo neteisėtas nuteisimas, nepagrįstas kauniečio kardomasis kalinimas, taip pat žala dėl jo mirties. Tą žalą patyrė tiek pats velionis, tiek jo šeima. „Psichologai labai aiškiai konstatavo, kad potyriai persipynę, žalos aspektas yra vientisas. Todėl bandyti skaičiuoti žalos dydį už kiekvieną aplinkybę atskirai – neįmanoma“, – aiškino teisininkas.

Motyvuodamas prašomos priteisti sumos dydį, advokatas kalbėjo apie kompensacijos paskirtį: padėti nukentėjusiems sukurti tai, kas buvo prarasta, arba pamėginti kuo teisingiau atlyginti už tai, kas prarasta ir niekaip negali būti sugrąžinta. 

S.Dambrauskas priminė, jog psichologinę ekspertizę atlikę specialistai yra įvertinę našlės patirtas neigiamas pasekmes – po vyro mirties ji pasidavė vienišumui, uždarumui, depresijai.

Po netekties labai susiaurėjo jos interesai – teisingumo atstatymas tapo pagrindiniu jos laisvalaikio užsiėmimu. Teigiama, jog buhaltere dirbanti moteris dėl vyro mirties patyrė psichologinę traumą.

Dėl tėvo mirties traumuota buvo ir dukters psichika, nutrūko ligi tol stiprus buvęs tėvo ir mergaitės psichologinis ryšys.

Advokatas S.Dambrauskas teismą tikino, kad medicinos ekspertizės išvados iš esmės patvirtina valstybės pareigūnų kaltę dėl J.Gramausko mirties, nes esant lėtinėms širdies ligoms dvasiniai išgyvenimai, stresas, nervinė įtampa, kalinimas gali turėti įtakos liūdnam finalui.

Jis dar pridūrė: „Neviltį, į kurią jis įpuolė, pagrindžia ir jo laiškai...“

Tiesa, medikai pripažino, kad nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp išgyvenimų ir mirties nėra galimybių.

„Mes nesame baudžiamajame procese, kur tiesos turi būti įrodomos neginčijamai. Užtenka, kad kažkas yra labiau tikėtina nei netikėtina“, – teisininkas siūlė nereikalauti iš medikų labai kategoriškų išvadų.

Argumentų pažėrė ir oponentai

Teisingumo ministerijos (TM) atstovas visų pirma atkreipė teisėjo dėmesį, kad ieškinio dėl neturtinės žalos pateikimo senatis suėjo dar 1999 metais. Tuo tarpu teismui ieškinys buvo įteiktas tik 2001 metais.

Lygiai taip pat jis galėjo mirti ir namuose, – toks buvo vienas iš Teisingumo ministerijos teisininko argumentų.

„Nesutikčiau, kad Jono Gramausko gyvybė buvo atimta. Tai ne smurtiniai veiksmai, o lėtinė širdies liga. Tai buvo liga ir toks nelaimingas sutapimas, kad Gramauskas mirė būtent įkalinimo įstaigoje. Bet tai nereiškia, kad dėl jo mirties kalta policija, teismas ar bet kuri kita valstybės institucija. Lygiai taip pat jis galėjo mirti ir namuose“, – toks buvo dar vienas TM teisininko argumentas.

Ministerijos atstovas svarstė, kad Konstitucinis Teismas konkrečiai dėl šiol bylos nieko nepasakė: „Konstitucinis Teismas nepasakė, kad Gramauskienė su dukra būtent šioje byloje turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Kuo remiantis teigiama, kad jos tą teisę paveldėjo? Šią savo teisę jos turi pagrįsti galiojančios teisės normų pagrindu.“

TM atstovas iškėlė dar vieną netikėtą mintį: nors nukentėjusi moteris, per akistatą „atpažinusi“ J.Gramauską, nebuvo nuteista dėl melagingų parodymų davimo, tai neužkerta kelio ieškovėms reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir iš jos: „Turėtų būti taikoma solidari atsakomybė. O tai, kad ieškovai nenori traukti atsakovais kitų asmenų, nesudaro pagrindo priteisti visos sumos vien iš valstybės.“

Teisininkas iš ministerijos dar priminė, jog 0,5 milijono litų kompensacijos vienam asmeniui dydis teismų praktikoje praktiškai nėra sutinkamas. „Jis buvo įkalintas nepilnus tris mėnesius. Priteisiama suma tikrai neturi siekti pusės milijono litų“, – sakė atstovas.

TM atstovas nepamiršo paminėti ir to, kad A.Gramauskienė savo vyrą ne sykį buvo apdraskiusi ir netgi primušusi: „Šis teiginys byloja, kad santykiai toli gražu nebuvo idealūs...“

„Tapo amžinu išsiskyrimu...“

Prokuratūros atstovas teisme taip pat aiškino, kad neturtinė žala pagal šiuo metu galiojantį Civilinį kodeksą negali būti paveldima.

Jis taip pat priekaištavo ieškovėms, kad tiksliai neįvardijo, už ką ir kiek pinigų prašo: „Viskas suvesta į vieną visumą, vieną kamuolį, o teismui yra palikta pareiga narpliotis pačiam.“

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovas posėdžio pabaigoje apskritai pareiškė: „Ministerija nei suėmė, nei nuteisė, nei dalyvavo kardomajame kalinime, todėl VRM dalyvavimas šiame procese yra klaida!“

Pasinaudodamas replikos teise, ieškovių advokatas papriekaištavo oponentams dėl bulvarinio argumento apie nesutarimus šeimoje: „Santykius iliustruoja susirašinėjimas, o ne tai, kas atsitinka tarp sutuoktinių buitiniame gyvenime.“

Advokatas dar sykį siūlė pažvelgti į bylos esmę, kurią įvardijo taip: „Įkalinimo rezultatas buvo mirtis, ir jis tapo amžinu išsiskyrimu.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min