Kaip pranešimu spaudai informuoja Kauno apygardos teismas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 metų gruodžio 28 dieną buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo „Akvasanita“ direktorius S.Jonika pripažintas kaltu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, dėl kurių atsirado sunkių padarinių, t. y. profesine liga susirgo ir nuo šios ligos sukeltų sunkių komplikacijų mirė du darbuotojai.
Teismas nustatė, kad S.Jonika, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, laikotarpiu nuo 2009 metų birželio 25 dienos iki 2015 metų lapkričio 12 dienos nevykdė savo pareigų.
Teismas nustatė, kad darbuotojams neužtikrinus saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, du įmonės darbuotojai, kurių darbo aplinkoje buvo sveikatai kenksmingas veiksnys – silicio dioksidas (kvarcinio smėlio miltų alveolinė frakcija), susirgo profesine liga ir vėliau dėl ligos sukeltų komplikacijų mirė.
Kaltės nepripažino
Nors S.Jonika savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės direktorius yra kaltas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo. Jam buvo paskirta 2-ejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.
S.Jonika taip pat įpareigotas dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Nesusitaikęs su tokiu teismo verdiktu, nuteistasis padavė apeliacinį skundą.
-
Kaune dėl netinkamų darbo sąlygų sunkiai susirgo du įmonės darbuotojai, vienas mirė
-
Įmonės vadovui – kaltinimai dėl galbūt netinkamai vykdytų pareigų mirus darbuotojui
-
Įmonės Kaune direktorius pripažintas kaltu neužtikrinęs saugių sąlygų: darbuotojai mirė dėl plaučių silikozės
-
Darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, mirė du darbuotojai, paskelbė Kauno teismas
Apskundė
Apeliaciniame skunde S.Jonika prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 metų gruodžio 28 dienos nuosprendį ir jį išteisinus mirusiojo M.S. teisių perėmėjos A.S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti.
Negana to, iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A.S. nuteistasis pareikalavo civiliniam atsakovui – įmonei „Akvasanita“, priteisti 11 543,40 euro bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei būsimas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašė panaikinti minėtą nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti arba baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nukentėjusiojo M.S. 2018 metų lapkričio 19 dienos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą, nuteistajam priteisti iš valstybės biudžeto 38 038,09 euro proceso išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti bei būsimas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Tenkino iš dalies
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija civilinio atsakovo atstovo ir nuteistojo advokato apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir nusprendė 2023 metų gruodžio 28 dienos nuosprendį pakeisti.
S.Jonikos padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota ir nuteistajam paskirta 14 499,10 euro bauda, kurią jis turės sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Procesas dėl nukentėjusiojo M.S. civilinio ieškinio nutrauktas, civilinio atsakovo atstovo S.Jonikos prašymas dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo atmestas. Taip pat atmestas ir nuteistojo gynėjo advokato prašymas dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo S.Jonikos naudai iš valstybės biudžeto.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įvertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, atliko išsamų jų tyrimą, jais vadovaudamasis padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.
Nuteistasis, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas, neorganizuodamas profesinės rizikos vertinimo ir nenustatydamas faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje, netinkamai spręsdamas, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, neužtikrindamas visapusiško darbuotojų informavimo apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, nekontroliuodamas, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nenumatydamas kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimo darbo vietose ir (ar) darbo patalpose, netinkamai įvertindamas darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius, kolektyvinėms apsaugos priemonėms neužtikrinęs darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, išduodamas asmenines apsaugos priemones neįvertinus darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, nevykdė pareigos užtikrinti įmonės darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Dėl to atsirado sunkūs padariniai – profesine liga (plaučių silikoze) susirgo ir mirė du asmenys.
Pakeitė bausmę
Kaip nurodė apeliacinis instancijos teismas, ankščiau galiojusioje Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo įtvirtintos tik dvi bausmės rūšys – bauda arba laisvės atėmimas iki 8-erių metų. Šiuo metu galiojančioje Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje be jau buvusių baudos bei laisvės atėmimo bausmių įtvirtinta dar viena alternatyvi bausmės rūšis – areštas, taip pat iki 7-erių metų sutrumpintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas.
Šie pakeitimai turi įtakos nuteistojo teisinės padėties švelnėjimui, todėl teisėjų kolegija ir perkvalifikavo S.Jonikos padarytą nusikalstamą veiką.
Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą, charakterizuojamas teigiamai, yra aukštesniojo išsilavinimo, toje pačioje darbovietėje dirba nuo 2004 metų, nuo 2005 metų yra šios įmonės vadovas, keletą kartų baustas administracine tvarka, paskirtąsias baudas buvo sumokėjęs.
Taip pat baudžiamojoje byloje buvo pateikti du mokėjimų nurodymai, iš kurių matyti, kad bendrovė pervedė iš viso 40 tūkst. eurų mirusiojo nukentėjusiojo M.S. sutuoktinei.
Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko itin ilgai – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 metų sausio 8 dieną ir truko iki 2018 metų liepos 11 dienos, o apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas tik 2023 metų gruodžio 28 dieną, todėl nuteistasis pakankamai ilgą laiko tarpą dalyvavo baudžiamajame procese, nežinodamas savo teisinio likimo.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nuteistojo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam turėtų būti skiriamos su jo terminuotu laisvės suvaržymu susijusios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas.
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, S.Jonikai skyrė ir įpareigojimus – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nuo 23 iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Tačiau, kaip pažymi Kauno apygardos teismas, iš esmės asmeniui parenkami įpareigojimai turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir tam tikra prasme apriboti jo galimą rizikingą elgesį ateityje ar daryti kitokią teigiamą įtaką jo elgesiui, o šiuo atveju nuteistasis nesusidūrė su sunkumais dėl darbo vietos, nes toje pačioje darbovietėje išdirbo ilgą laikotarpį, juolab, jo nusikalstama veika nepasireiškė išskirtinai nakties metu ar viešoje vietoje, tad šie įpareigojimai nuteistajam iš esmės neturės jokio realaus poveikio.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad bausmės tikslų įgyvendinimui nagrinėjamu atveju nuteistajam pakaks skirti straipsnio sankcijoje įtvirtintą švelniausią – baudos, bausmę.
Atsižvelgiant į kilusius sunkius padarinius, bausmės dydis parinktas didesnis nei minimalus, tačiau ne didesnis nei vidurkis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija paskyrė kitą bausmę ne dėl naujai nuo 2025 metų vasario 1 dienos įsigaliojusių Baudžiamojo kodekso pakeitimų, o dėl netinkamai paskirtos bausmės.
Kodėl nutraukė procesą dėl civilinio ieškinio?
Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisiamųjų posėdžių metu tinkamai neišsprendė mirusio nukentėjusiojo M.S. sutuoktinės procesinio statuso.
Iš teisiamųjų posėdžių protokolų turinio nematyti, kad ji protokoline ar atskira nutartimi būtų pripažinta nukentėjusiąja ar civiline ieškove, baudžiamojoje byloje taip pat nėra pareikšto ir jos atskiro civilinio ieškinio dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos priteisimo dėl patirtų dvasinių (ir ne tik) išgyvenimų, sietinų su sutuoktinio mirtimi.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo sutuoktinė, kaip iš proceso pasitraukusio civilinio ieškovo testamentinė įpėdinė, nėra jo procesinių teisių, o konkrečiai – neturtinės žalos perėmėja šioje nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiojo M.S. civilinio ieškinio nutrauktas.
Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad A.S. dėl sutuoktinio mirties galėjo patirti žalą, todėl turi teisę reikšti civilinį ieškinį, nes tai nebuvo padaryta baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Bylinėjimosi išlaidų nepriteisė
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija civilinio atsakovo atstovo ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus šioje dalyje tenkino, tačiau kitais nei skunduose motyvais.
Civilinio atsakovo „Akvasanita“ atstovas prašė iš nukentėjusiojo sutuoktinės A.S., kaip jo teisių perėmėjos, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 11 543,40 euro, bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegijai nustačius, kad nukentėjusiojo sutuoktinė pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta mirusio M. S. civiliniu ieškiniu prašytos priteisti neturtinės žalos perėmėja, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo šias civilinio atsakovo atstovo patirtas išlaidas priteisti iš A.S.
Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuteistajam iš valstybės biudžeto priteisti jo patirtas gynybos išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 38 038,09 euro, bei būsimas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija šį prašymą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad S.Jonika nuteistas pagrįstai, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintas tik nedidele apimtimi dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.
Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą paskirti ir kitą bausmės rūšį, tačiau tai atliko įvertinęs kasacinės instancijos teismo praktiką, kuomet apeliaciniame skunde prašant priimti priešingą procesinį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas procesinis sprendimas turi būti peržiūrimas visa apimtimi.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą nuteistojo naudai iš valstybės biudžeto priteisti jo patirtas gynybos išlaidas.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
