Iki laimėto konkurso E.Laurinėnienė devynis mėnesius laikinai ėjo tarnybos viršininko pareigas. Savo kelią Šalčininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ji pradėjo prieš dešimtmetį – dirbo priešgaisrinės priežiūros inspektore, vėliau ėjo vyresniosios ir vyriausiosios specialistės pareigas.
Naujoji Šalčininkų ugniagesių viršininkė Erika Laurinėnienė dabar cituojama PAGD pranešime: „Man svarbiausia – žmonės“.
Naujoji tarnybos vadovė neslepia, kad apie darbą gaisrinėje kadaise net nesvajojo, juo labiau – apie vadovaujančias pareigas.
Erika Iš pradžių studijavo odontologiją, vėliau Vilniaus universitete baigė ekologijos ir aplinkotyros studijas.
Iš pradžių studijavo odontologiją, vėliau Vilniaus universitete baigė ekologijos ir aplinkotyros studijas, o Mykolo Romerio universitete įgijo aplinkos apsaugos politikos ir administravimo magistro laipsnį. „Vis dėlto gyvenime taip susiklostė, kad atėjau dirbti į gaisrinę. Pradėjusi dirbti Šalčininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje taip pat buvau pirmoji moteris tokiose pareigose – tarsi balta varna. Daugelis žiūrėjo į mane su nuostaba“, – prisimena Erika.
„Norėčiau būti vertinama pagal kompetencijas ir atliktus darbus, o ne pagal stereotipus apie „moterį vadovę“, – sako E.Laurinėnienė. – Noriu būti lygiavertė tarp kitų vadovų, todėl dar turiu ko išmokti. Vienas pirmųjų ir didžiausių man pavyzdžių – buvęs viršininkas Vitalijus Kapusta. Jaučiau jo pasitikėjimą ir palaikymą, o tai leido man augti ir tobulėti. Jis suteikė galimybę išbandyti save įvairiose srityse, o kolegos labai palaikė ir nuolat skatino siekti daugiau.“
Ryškių permainų naujoji vadovė nežada, tačiau mato sričių, kurias reikia stiprinti. Jai svarbi aiški tvarka tarnyboje, atsakingas pareigų vykdymas, komandinis darbas ir darbuotojų noras siekti žinių, tobulėti. „Labai svarbūs ir santykiai kolektyve – pagarba, pasitikėjimas, draugiškumas, gebėjimas pasakyti gerą žodį kolegai, bet kartu ir atsakomybė bei neignoruoti klaidų. Noriu matyti susitelkusią, nuoširdžiai dirbančią komandą, kurioje kiekvienas jaustųsi svarbus. Man svarbiausia – žmonės“, – pabrėžia ji.
Artimiausi darbai – parengties užtikrinimas ir naujų darbuotojų pritraukimas.
„Dėl Darbo kodekso pakeitimų, susijusių su galimybe dirbti antrą darbą, vasarą gali sumažėti darbuotojų. Ieškosime sprendimų, semsimės patirties iš kitų savivaldybių. Taip pat sieksime gerinti materialinę bazę – padedant savivaldybei ateityje planuojame (ir labai tikimės, kad mums pavyks) įsigyti papildomos įrangos (dronų), stiprinti mokymų kokybę, plėtoti bendrus projektus ir bendradarbiavimą su Šalčininkų rajono savivaldybe ir savivaldybės priešgaisrine tarnyba. Pirmiausia norisi susitvarkyti kasdienius dalykus, o svarbiausia – dar labiau sutelkti kolektyvą“, – dalijasi mintimis E.Laurinėnienė.
E.Laurinėnienė rajone žinoma ir kaip gyvūnų globėja. Už pasiaukojimą bei rūpestį beglobiais gyvūnais ji apdovanota padėkos ženklu „Sekime Šv. Pranciškaus pavyzdžiu“.
„Mūsų darbas – ne tik užgesinti gaisrą, bet ir padėti žmonėms po nelaimės. Po gaisrų be namų lieka ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Atvažiavę į gaisravietes po pražūtingų gaisrų, matome, kaip gyvūnėliai šalia sudegusių namų laukia savo šeimininko, kuris jau negrįš. Matydami juos prie sudegusių namų, negalime likti abejingi – parsivežame, globojame, ieškome jiems naujų namų. „Nuo vaikystės esu priglaudusi ir auginusi daugybę išmestų kačių ir šunų, globojusi ir gydžiusi sužeistus laukinius gyvūnus – paukščius, zuikius. Iki šiol mūsų namuose gyvena katė, kurią visai mažytę prieš dešimtmetį radau išmestą prie vaikų darželio“, – pasakoja ji.
Šios pareigos – didelė atsakomybė. Turiu daug dirbti.
„Šios pareigos – didelė atsakomybė. Turiu daug dirbti, kad pateisinčiau tiek savo, tiek tarnybos ir departamento vadovybės lūkesčius. Galbūt mano patirtis prisidės prie to, kad ir kitos pareigūnės drąsiau siektų aukštesnių pareigų, įkvėps joms drąsos ir pasitikėjimo“, – sako E.Laurinėnienė.
