Pasak Vilniaus apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų skyriaus (NNTS) viršininko Sigito Šemio, sostinėje didelės vertės turto vagysčių ir plėšimų skaičius per 2008-ųjų 11 mėnesių (gruodžio statistikos dar nėra), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007-aisiais, padidėjo trečdaliu. Šių nusikaltimų skaičius staigiai ėmė kilti antrą 2008-ųjų pusmetį, kaip tik tada, kai Lietuvą pasiekė pasaulinė ekonominė krizė.
Gerokai padaugėjo ir smulkių vagysčių. Tikėtina, kad jų augimo tempas dar spartesnis nei didelės vertės vagysčių. Bet smulkūs nusikaltimai – ne NNTS sritis. Šis skyrius tiria tik vagystes, per kurias pagrobta turto daugiau kaip už 32500 litų, ir plėšimus, įvykdytus įsibraunant į patalpą arba panaudojant šaunamąjį ginklą.
Grįžta vagys ir banditai
S.Šemio manymu, toks staigus turtinių nusikaltimų skaičiaus kilimas turi kelias priežastis. Viena jų – pastebima nusikaltėlių grįžimo į Lietuvą iš Vakarų banga (seniau buvo atvirkščiai – nusikaltimų mažėjo, nes kriminaliniai elementai plūstelėjo į užsienį). Kodėl vagys ir plėšikai staiga nusprendė grįžti į Lietuvą, NNTS viršininkas sakė negalįs paaiškinti – tam gali būti įvairių priežasčių.
Gerokai padaugėjo ir smulkių vagysčių. Tikėtina, kad jų augimo tempas dar spartesnis nei didelės vertės vagysčių.
Kita turtinių nusikaltimų daugėjimo priežastis yra gerokai senesnė – 2003 metais pakeistas Baudžiamasis kodeksas. Anksčiau už vagystę įsibraunant į gyvenamąsias patalpas grėsė laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų. Dabar įstatymas gyvenamųjų patalpų neišskiria. Kodekse liko tik sąvoka „patalpa“, o tai yra ne tik butas ar namas, bet ir sandėliukas, automobilis ir pan. Bausmės už vagystę iš patalpos daug švelnesnės – nuo baudos, arešto iki laisvės atėmimo iki 5 metų. Todėl profesionalūs vagys dabar daug drąsesni – jei įkliūva, gauna nedideles bausmes, dažnai paleidžiami anksčiau laiko ir vėl eina vogti.
Pastūmėjo krizė
Neabejotina, kad dalį žmonių, iki šiol gyvenusių visai padoriai, tapti vagimis ir plėšikais verčia ekonominė krizė. Daug paskutinių poros mėnesių turtinių nusikaltimų dar tiriama. Manoma, kad per artimiausią pusmetį pareigūnai bent apytiksliai jau galės pasakyti, kiek žmonių ši krizė pavertė nusikaltėliais. Prognozuojama, kad šis skaičius augs, nes vis daugiau žmonių netenka darbo, mažėja algos, didėja mokesčiai ir kainos.
Kaip pavyzdį S.Šemis pateikė vilnietį, gruodžio 5-osios vakare sostinėje bandžiusį apiplėšti du banko „Snoras“ kioskus. Apie 18.45 val. kaukę užsimaukšlinęs vyras užėjo į Didlaukio gatvėje esantį „Snoro“ kioską ir pagrasino ten dirbusiai moteriai revolveriu. Tačiau net šūviai neprivertė banko darbuotojos atidaryti tarnybinių patalpų durų. Nieko nepešęs plėšikas paspruko.
Po pusvalandžio jis pabandė apiplėšti „Snoro“ filialą Fabijoniškių gatvėje. Čia taip pat pašaudė ir vėl nieko nepešęs pabėgo.
Vos pradėję tirti šiuos užpuolimus kriminalistai nusprendė, kad tai – ne profesionalo darbas. Sulaikius šį žmogų paaiškėjo, jog pareigūnai teisūs: šis vyras seniau buvo įsivėlęs į smulkius nusikaltimus, bet niekada nevogė ir neplėšikavo. Prasidėjus krizei jis neteko darbo, žmogus turėjo ne tik skolų privatiems asmenims, bet ir buvo paėmęs kreditų iš bankų. Tai pastūmėjo jį pasiimti nekovinį revolverį (tokie ginklai parduodami be leidimo) ir iš nevilties pulti banko kioskus. Dabar jam gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų.
Mėgėjus rasti lengviau
Pasak S.Šemio, sunkiausia tirti didelės vertės vagystes iš namų ir butų. Tokius nusikaltimus daro profesionalai, vagystei pasirengiantys iš anksto, veikiantys pagal planą. Tokie vagys ne tik sugeba įveikti spynas, bet ir pasistengia, kad nebūtų nusikaltimo liudytojų, pavogtų daiktų nesiūlo pirmam pasitaikiusiajam ir t. t.
Krizės naštos neatlaikę ir dėl to vogti nusprendę žmonės - ne profesionalai, tokius išaiškinti visada lengviau.