Kaip rašoma pranešime, teismas, pritaikęs Baudžiamojo kodekso normą, leidžiančią skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, bausmę, apribojo A.P. laisvę vieneriems metams ir įpareigojo ją nuo 23 valandos iki 6 valandos būti namuose, skyrė V.T. galutinę subendrintą bausmę – 45 paras arešto ir 650 litų baudą, M.K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Prieš beveik dvejus metus, 2009-ųjų gegužės mėn., A.K., vartodama alkoholinius gėrimus su dar keliais asmenimis jai priklausančiame bute, sukurstė savo pažįstamą V.T. priversti jos buvusį sugyventinį grąžinti jai tariamą 8 tūkst. litų skolą.
A.K. nusikaltimo vykdytojui V.T. apibūdino savo buvusio draugo išvaizdą, nurodė gyvenamąją vietą ir darbovietės adresą, jo automobilio markę. Tų pačių metų liepos mėnesį V.T. kartu su M.K. ir dar vienu nenustatytu asmeniu, atvykę prie paminklų dirbtuvių, kuriose tuo metu buvo nukentėjusysis, reikalavo iš jo tariamos skolos, trenkė jam kumščiu į veidą ir grasino sudeginti nukentėjusiojo namus, taip pat susidoroti su jo šeimos nariais.
A K. savo kaltę pripažino visiškai, V.T. – iš dalies, o M.K. kaltu neprisipažino. Nors pastarieji savo kaltę iš dalies arba visiškai neigė, teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nukentėjusiojo akistatų su kaltinamaisiais protokolais, užfiksuotų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui telefoninių pokalbių ir trumpųjų pranešimų stenogramomis, pripažino juos kaltais įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nors A.K. kitą dieną po sukurstymo nusikalsti skambino J.B. ir prašė nukentėjusiajam nieko nedaryti, ir J.B. tariamos skolos išreikalavimo veiksmus nutraukė, tačiau šiuos veiksmus toliau vykdė kaltinamasis V.T., pasitelkęs kitus bendrininkus.
Taigi teismas konstatavo, kad priemonės, kurių ėmėsi A.P., kad sustabdytų nusikalstamą veiką, buvo nepakankamos, todėl šiuos A.P. veiksmus pripažino tik jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę A.P. teismas atsižvelgė į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti, bet to, ji išlaiko du mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, todėl nusprendė taikyti Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl švelnesnės bausmės ir neskirti jai laisvės atėmimo.
Skirdamas bausmę V.T. ir M.K. teismas atsižvelgė į tai, kad jie nusikalto bendrininkų grupe, į tai, kad V.T. teisiamas pirmą kartą, o M.K. nusikalto būdamas recidyvistas. Šis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.