Nutekinti dokumentai atskleidžia: Lietuvai teko ypatingas slaptas vaidmuo garsioje FTB operacijoje

Tarptautinė operacija prasidėjo dar 2018 metais, kai JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) sukūrė ir nusikaltėlių pasaulyje išplatino „Anom“ šifruotų pokalbių platformą.

Pogrindyje išplito žinia, kad „Anom“ telefonas turi specialią operacinę sistemą, užtikrinančią pranešimų, skambučių ir kitų duomenų slaptumą.

FTB siekė, kad telefonas būtų platinamas išskirtinai nusikaltėlių pasaulyje, o šie tikėtų, kad „Anom“ suteiks jiems anonimiškumą ir apsaugą nuo sekimo. Teisėsaugos planas pavyko – „Anom“ telefonai išplito skirtinguose žemynuose – Europoje, Australijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje. Taip pat ir Lietuvoje.

Į nusikaltėlių pasaulį infiltruotu slaptu stebėjimo kanalu ėmė tekėti milijonai pranešimų, nuotraukų, nusikaltimų planų, buvimo vietų duomenys.

Kaip tąkart skelbė Generalinė prokuratūra, Operaciją „Trojan Shield/ Greenlight“ organizavo ir vykdė JAV FTB ir Narkotikų kontrolės agentūra, Nyderlandų ir Švedijos nacionalinė policija, Lietuvos kriminalinės policijos biuras bei Lietuvos prokuratūra bendradarbiaujant su dar 16 šalių, Europolo bei Eurojusto pareigūnais.

Tarptautinės operacijos metu atlikta apie 700 kratų, sulaikyta apie 800 įtariamųjų. Pasitelkdami partnerius Lietuvos pareigūnai įvairiose šalyse sulaikė daugiau nei 30 asmenų, siejamų su organizuotu nusikalstamumu. Rasta daugiau nei 1,3 tonos narkotikų, kurių vertė juodojoje rinkoje viršija 8,8 mln. eurų.

Lietuvos kriminalinės policijos nuotr.

Kai kuriose šalyse jau priimti apkaltinamieji teismų nuosprendžiai, Lietuvoje šiuo metu yra baigti trys ikiteisminiai tyrimai po „Trojos skydo“ operacijos, juose įtarimai pareikšti 16 asmenų, kiti ikiteisminiai tyrimai tebėra vykdomi.

Teismuose nagrinėjami dokumentai atskleidžia ypatingą Lietuvos teisėsaugos vaidmenį šioje operacijoje – aiškėja, kad būtent čia veikė „Anom“ platformos „smegenys“.

Ilgą laiką FTB net teismams atsisakydavo atskleisti neįvardintą „trečiąją šalį“, kurios jurisdikcijoje veikė „Anom“ serveriai.

Dabar paaiškėjo, kad „Anom“ ryšio duomenys buvo slapta kaupiami į Šiauliuose veikusį serverį, o iš jo pagal teisinės pagalbos prašymą du-tris kartus per savaitę buvo kopijuojami ir siunčiami FTB.

Operacijos organizatoriai amerikiečiai juos perduodavo kitų šalių partneriams.

Tai patvirtina Vilniaus apylinkės teismo nutartis, kurią matė ir 15min.

Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ ir Vokietijos leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistai gavo dar daugiau dokumentų – JAV ir Lietuvos teisėsaugos susirašinėjimų operacijos metu.

Juos matė ir 15min žurnalistai, tačiau 15min redakcija negali savarankiškai patvirtinti jų autentiškumo.

„Yle“ ir „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ skelbia, kad jų atlikta elektroninių laiškų analizė sudaro pagrindo kelti prielaidą, jog teisėsaugos veiksmus sankcionavęs Lietuvos teismas galėjo priimti sprendimus turėdamas neišsamią informaciją apie operaciją.

Tarptautinės operacijos „ANOM/Trojan Shield/Greenlight“ logotipas

Teisės ekspertų teigimu, jei ši prielaida pasitvirtintų, tai gali tapti rimtu ramsčiu gynybai teismuose ginčijant operacijos teisėtumą ir sukelti beprecedenčių pasekmių procesuose.

„Jeigu iš tiesų yra taip, kad Vokietijos teismų sistema buvo apgauta, tai bent jau privalo būti ištirta. Vokietijos baudžiamajai justicijai tai būtų blogiausias scenarijus“, – teigė Frankfurto Aukštesniojo apygardos teismo teisėjas ir baudžiamosios teisės profesorius Goethe universitete Matthias Jahnas „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistams.

Tuo metu FTB pabrėžia, kad operacijos teisėtumas buvo užtikrintas. Lietuvos Generalinė prokuratūra, nurodo negalinti plačiau komentuoti Lietuvos teisėsaugos vaidmens, nes privalo laikytis konfidencialumo įsipareigojimų operacijos partneriams.

Teisėsauga atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje pasirodanti informacija apie „Anom“ yra susijusi su gynybos taktika šiuo metu nagrinėjamose teismų bylose:

„Nekomentuosime nei užsienio valstybių teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų ar pagal tokius tyrimus nagrinėjamų baudžiamųjų bylų teismuose, nei subjektyvių baudžiamųjų bylų duomenų ir įtariamųjų ir (ar) kaltinamųjų ar jų gynėjų pateiktų įrodymų interpretacijų, kurios turėtų būti laikomos gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – rašoma Generalinės prokuratūros komentare 15min.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Iliustratyvi nuotr.

Serverio kopijos kas dvi-tris dienas

JAV organizuotos tarptautinės operacijos „Trojos skydas“ teisinės pagalbos prašymai, sankcijos ir kita medžiaga ilgą laiką buvo įslaptinta.

Suomijos transliuotojo „Yle“ duomenimis, JAV teismas 2023 metais nurodė FTB perduoti dalinai užtušuotus dokumentus teisiamųjų Jungtinėse Valstijose advokatams. Nors JAV teismas nustatė apribojimą, draudžiantį gavėjams dalintis medžiaga su pašaliniais, tačiau ne vėliau nei 2025 metų pradžioje minėti dokumentai atsidūrė už JAV ribų.

Iš jų matyti, kad JAV kreipėsi į Lietuvą su teisinės pagalbos prašymu 2019 metų rudenį. Amerikiečiai rašė, kad slaptas tyrimas atskleidė, jog žinomos tarptautinės nusikalstamos organizacijos dabar naudoja naujos kartos užšifruoto ryšio įrenginius.

„Atliekamo tyrimo metu JAV valdžios institucijos nustatė, kad Lietuvoje esančioje tarnybinėje stotyje saugoma informacija yra susijusi išimtinai su tarptautinių nusikalstamų grupuočių vykdomomis nusikalstamomis veikomis“, – dokumente nurodė JAV.

Čia pat nurodoma, kad serveris, kuriame saugomos užšifruotos žinutės, yra Lietuvoje, Šiauliuose. Lietuvos teisėsaugos JAV prašė reguliariai daryti serverių kopijas ir gautą informaciją siųsti JAV. Prašyme nebuvo nurodyta, kas valdo serverį.

Šiaulių TIC nuotr./Šiauliai

2019 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja pasirašė nutartį, leidžiančią Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnams reguliariai patekti į patalpas Šiauliuose, slapta daryti serverio kopijas ir informaciją siųsti JAV FTB.

Sankcijoje buvo nurodyta, kad ji taikoma serveriui, „naudojamam tarptautinės nusikalstamos organizacijos“. Tačiau nebuvo paminėta, kad serverį kontroliavo teisėsauga ir kad duomenys į jį taip pat plaukia iš teisėsaugos iniciatyva sukurtos šifruoto ryšio platformos.

Be to, sankcijoje buvo kalbama tik apie serverio kopijavimą. Nors techniškai tai buvo tiesa, faktiškai teisėsauga gaudavo visų naudotojų pranešimus, nuotraukas ir buvimo vietos duomenis beveik realiuoju laiku.

Nutekėję JAV ir Lietuvos teisėsaugos institucijų susirašinėjimo duomenys rodo, kad galimai iš pradžių FTB kreipėsi į Lietuvos teisėsaugą su detalesniu prašymu – nurodydami, kad „Anom“ sukurtas FTB iniciatyva ir kad būtent FTB kontroliuoja „Anom“ serverį.

„Mes vengtume nurodyti konkrečius šifruotos komunikacijos pavadinimus, ypač įrenginius įvardinti „FTB įrenginiais“, – viename iš laiškų Lietuvos policijos atstovai rašė FTB.

Tačiau Lietuvos pareigūnų siūlymu galutiniame teisinės pagalbos prašymo variante šios informacijos apie FTB vaidmenį nebeliko. Be to, Lietuvos atstovas Europole esą patarė FTB rinktis kitą terminologiją ir prašyme vartoti „serverio duomenų kopijavimą“ vietoje „pranešimų perėmimo“.

Su teisinės pagalbos prašymais FTB kreipėsi į Lietuvą ne kartą prašydami leisti pratęsti operaciją. Vilniaus apylinkės teismas sankcionavo operacijos pratęsimą iki 2021 metų vasaros.

Smūgis kriminaliniam pasauliui

Beprecedentės operacijos „Trojos skydas“ sėkmė buvo milžiniška – teisėsauga visame pasaulyje surengė plataus masto veiksmus ir sudavė skaudų smūgį organizuotam nusikalstamumui.

Buvo atlikta apie 700 kratų, sulaikyta daugiau nei 800 įtariamųjų – daugiausia stambių narkotikų kontrabandos tinklų narių ir jų talkininkų. Iš nelegalios apyvartos buvo pašalinta 8 tonos kokaino, 22 tonos hašišo ir kanapių, 2 tonos amfetamino ir kitų medžiagų. Pareigūnai konfiskavo apie 250 šaunamųjų ginklų, per kratas rado daugiau nei 39 milijonus eurų grynųjų pinigų.

Be to, operacija padėjo užkardyti daugiau kaip 100 sunkių nusikaltimų prieš gyvybę ir sveikatą.

Operacijos rezultatai

Lietuvos teisėsauga nacionaliniu mastu taip pat sudavė skaudų smūgį nusikalstamam pasauliui – atliko 11 tarptautinių sulaikymo operacijų, jų metu įvairiose šalyse sulaikyta daugiau kaip 30 asmenų, siejamų su Lietuvos ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.

Šiuo metu yra baigti trys ikiteisminiai tyrimai, susiję su „Anom“, juose įtarimai pareikšti 16 asmenų. Kiti ikiteisminiai tyrimai tebėra vykdomi, juose atliekami procesiniai veiksmai.

Teismus pasiekusiose bylose figūruoja ir gerai žinomos nusikalstamo pasaulio pavardės. Viena jų – Saulius Velečka, pravarde „Agurkas“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Saulius Velečka

2024 m. lapkritį Vilniaus apygardos teismui perduotoje byloje jam pateikti kaltinimai neteisėtu disponavimu labai dideliais narkotikų kiekiais. Nors nuo 2013 metų jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už vadovavimą ginkluotai nusikalstamai „Agurkinių“ gaujai bei kitus sunkius nusikaltimus.

Teisėsauga nustatė, kad „Agurkinių“ vadeiva kalėdamas įkalinimo įstaigoje galimai slapta naudojosi šifruoto ryšio priemonėmis, subūrė naują grupuotę ir koordinavo narkotikų gabenimą iš Ispanijos į Švediją.

Teismai patvirtino įkalčius

Kai kurie Vokietijoje ir Suomijoje vykę ikiteisminiai tyrimai, susiję su „Anom“, jau yra pasibaigę apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

Teisiamųjų gynėjai šiose šalyse teismuose aktyviai ginčijo tiek pačios operacijos „Trojos skydas“, tiek ir jos metu „Anom“ ryšiu surinktų įrodymų teisėtumą.

Vokietijos Federalinis Aukščiausiasis Teismas 2025 metų sausį paskelbtoje nutartyje pripažino, kad „Anom“ operacijos metu surinkti įrodymai gali būti naudojami baudžiamajame procese.

Teismas pažymėjo, kad nors serveris, į kurį siunčiamos žinučių kopijos, veikė neįvardintoje Europos Sąjungos valstybėje, tačiau joje buvo priimtas teismo sprendimas, leidęs kopijuoti serverio turinį kas dvi ar tris dienas. „Trečioji šalis, kurioje buvo talpinamas „Anom“ serveris, pasitelkė savo pačios teisinę procedūrą, kad gautų teismo sprendimą, leidžiantį kopijuoti žinutes, kurios buvo persiunčiamos į serverį“, – rašoma nutartyje.

Teismas pabrėžė abipusio pasitikėjimo principą: užsienyje atlikti oficialūs ir ikiteisminio tyrimo veiksmai laikomi teisėtais, nebent būtų patikimų požymių, kad valstybė nesielgė teisėtai. „Tokie požymiai šiuo atveju neegzistuoja“, – rašoma Vokietijos teismo nutartyje.

Suomijos Aukščiausiasis Teismas kitoje su „Anom“ susijusioje byloje taip pat pripažino, kad „Anom“ platformos metu surinktos žinutės gali būti naudojamos kaip įrodymai, nepaisant to, kad jų rinkimas pažeidė Suomijos konstitucinę konfidencialios komunikacijos apsaugą.

Suomijoje galioja įrodymų laisvo vertinimo taisyklė, o įrodymų pašalinimas yra išimtis, taikoma tik tuomet, kai jų naudojimas kelia grėsmę teisėtam procesui.

Teismas pažymėjo, kad „Anom“ operacija nėra nusikalstamos provokacijos atvejis: FTB neskatino daryti nusikaltimų ir nekūrė ryšių tarp kaltinamųjų. „Anom“ platforma tik palengvino komunikaciją tarp asmenų, kurie jau buvo stebimi dėl ryšių su organizuotu nusikalstamumu, nurodė Suomijos teismas.

Jis pabrėžė ir pažeidimų kontekstą: nors šifruotų žinučių rinkimas pažeidė privatumo bei konfidencialaus bendravimo apsaugą, šį pažeidimą galima laikyti mažiau reikšmingu. Mat platforma buvo skirta organizuoto nusikalstamumo dalyviams, o žinutės siejosi su sunkių nusikaltimų planavimu ar vykdymu – tai nepatenka į esminę privatumo apsaugos sritį.

Be to, teismas pabrėžė ir įrodymų patikimumą: kadangi naudotojai tikėjo, jog platforma saugiai šifruota, jų komunikacija buvo ypač aiški ir tapo stipriu bei patikimu įrodymu.

Advokatai: teismai neturėjo visos informacijos

Tačiau teisiamųjų „Anom“ bylose advokatai nenuleidžia rankų. Jeigu teisėsaugos veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, būtent kaltinamieji išloštų daugiausiai. Advokatai viliasi, kad aiškėjančios naujos aplinkybės gali iš esmės keisti jų ginamųjų padėtį.

„Dabar galiu įrodyti, kad Lietuvoje teismas (sankcionavęs operaciją) nežinojo, kas iš tikrųjų vyksta. Buvo sukurta istorija, kad Lietuvoje nusikalstama organizacija valdo kriptografinio susirašinėjimo paslaugą, ir buvo paprašyta leisti ją slapta sekti. Ir teismas pasakė: taip, gerai, tai logiška. (...) Ko jie nepasakė teisėjui – tai, kad jokios nusikalstamos organizacijos nebuvo. Tai buvo FTB“, – teigė Vokietijos advokatas Christianas Loddenas.

Advokatas Christianas Löddenas (nuotr. verte.law)

Jis gina keletą asmenų, kuriems buvo pareikšti įtarimai po operacijos „Trojos skydas“. Gynėjo teigimu, pagal Vokietijos teisę ši operacija buvo nelegali, tačiau vietos prokuratūra priėmė įkalčius, nes jie buvo suteikti FTB.

Pasak C.Loddeno, Vokietijoje ilgai niekas nežinojo, kad „trečioji šalis“, įvardijama kaip JAV teisinės pagalbos prašymo šalis, yra Lietuva.

Vokietijos advokatas teigė, jog prieš metus jis iš savo šaltinių sulaukė šios informacijos ir pateikė ją teismui. Praėjusią savaitė advokatas pateikė naują skundą Vokietijos teismui:

„Nežinau, aš jų negavau iš teismo ar iš JAV. Gavau juos iš šaltinio, ir man jie atrodo tikrai autentiški. Yra Lietuvos teismo nutarčių, yra JAV teisinės pagalbos prašymų Lietuvai, ir yra daugiau nei 400 puslapių el. pašto susirašinėjimo tarp Lietuvos policijos, FTB ir Teisingumo departamento. (...) Dokumentai jau mano rankose ir vakar juos pateikiau teismui“, – 15min teigė Ch.Loddenas.

„Agurkinių“ vadeivos S.Velečkos advokatas Aidas Mažeika taip pat teigė ketinąs su naujais įrodymais kreiptis į teismą. Jis pripažino bendraujantis ir besidalinantis patirtimi ir su kitais gynėjais „Anom“ bylose Europoje.

15min archyvo nuotraukų koliažas/Temos iliustracija

„Tai buvo visiškai neteisėtas, nelegalus produktas ir aš manau, kad su laiku tai išaiškės. Galų gale Europos žmogaus teisių teismas tikrai pripažins, kad tokio masto žmonių sekimas, be jokių teismo nutarčių negali būti teisėtas“, – teigė S.Velečkos advokatas A.Mažeika.

Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos teisės instituto ekspertas, kriminologas Gintautas Sakalauskas neturėjo galimybės susipažinti su FTB operacijos dokumentais.

Tačiau, anot jo, Lietuva tokiai operacijai galėjo būti pasirinkta neatsitiktinai, esą Lietuvoje „žmogaus teisių laikymosi standartas yra žemesnis nei Vokietijoje ar Suomijoje“, o ir įtikinti Lietuvos teisėsaugą, pasak teisininko, galima lengviau.

„Žmogaus teisių standartas Europos Sąjungoje yra vienodas. Visgi mes turime Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kuris leidžia daugiau. Mano supratimu – per daug. Taip mano ir dauguma advokatų, kurie vis kelia tą klausimą, bet nusveria pragmatiniai teisėsaugos argumentai“, – 15min teigė G.Sakalauskas.

Šis žurnalistinis darbas buvo remiamas Medijų rėmimo fondo lėšomis