Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2018 vasario 18d. 07:45

Paradoksas: lietuviai Europoje labiausiai bijo nusikaltimų, nors pagrindo tam nėra

Sugrįžusi žiema Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Sugrįžusi žiema Vilniuje

Lietuvos visuomenė itin bijo nukentėti nuo nusikaltimų, nors realybė visiškai kitokia – mūsų šalis yra pakankamai saugi, šansas einant gatve tapti atsitiktine auka – minimalus, o beveik visi žudikai – sugaunami. Nepaisant to, bijome bene labiausiai Europoje.

Mykolo Romerio universiteto kriminologas-viktmologas doc. dr. Alfredas Kiškis, besigilinantis į nusikaltimų baimės reiškinį, tikina, kad gyvenimas apimtam baimės kenkia mūsų gyvenimo kokybei.

„Paprastas pavyzdys, kaip nusikaltimų baimė veikia mūsų gyvenimą. Buvome vakarėlyje pas draugus, gražus vakaras, norėtume pasivaikščioti, maloniai pėsčiomis pareiti namo, truputį pajudėti, bet kviečiame taksi ir važiuojame, nes suvokiame, kad galbūt nesaugu – naktis, tamsu, pavojinga, kas nors gali užpulti. Būna ir daug kitų dalykų, mes kažką darome kitaip, nei norėtume, arba kaip tik, nedarome, atsisakome svarbių dalykų, nes vertiname riziką“, – sako A.Kiškis.

Objektyviai apskaičiuoti nusikaltimų baimę yra sudėtinga, tačiau tą bandoma daryti. O statistika kelia nerimą, kiek įbauginta Lietuvos visuomenė, buvo skaičiuojama 2014 metais, tuomet tarp Europos socialiniame tyrime dalyvavusių valstybių mūsų šalis pirmavo pagal šį kriterijų.

Tiesa, A.Kiškis atkreipia dėmesį, kad duomenis reiktų vertinti kritiškai, nes nusikaltimų baimės matavimas yra problemiškas.

„Dalis žmonių tamsiu paros metu išvis neina į gatvę arba eina ne vieni. O kas ta gyvenamoji vietovė? Vienam tai jo kiemas, kitam tai keli kiemai, trečiam visas Vilnius gali būti gyvenamoji vietovė. O tas baimės jausmas – subjektyvus. Jei žmogui tądien sekėsi, jis parašys geresnį balą.

Nežiūrint visų problemų, negalime visiškai nekreipti dėmesio ir to nematuoti, nes tai yra tikrovė. Tai nesugalvoti, egzistuojantys dalykai. Baimė egzistuoja ir žmonės dėl jos praranda gyvenimo kokybę“, – sako docentas.

Bijome nepagrįstai

A.Kiškis kaip pavyzdį įvardija Didžiąją Britaniją, čia žmonių buvo paklausta, kiek tikėtina, kad kitais metais bus pavogtas jų automobilis.

„29 proc. respondentų atsakė, kad tikėtina. Įsivaizduojat, kas trečias žmogus. Tai nesuvokiama. Tikroji vidutinė rizika tais metais nukentėti nuo automobilių vagių buvo tik 1,8 proc. Tai yra reali tikimybė nukentėti – 15 kartų mažesnė, nei žmonės galvoja. Žmonės bijo ir būtų geriau, kad jie bijotų mažiau, jų gyvenimo kokybė būtų geresnė“, – sako kriminologas.

Anot pašnekovo, labiau įbaugintos pokomunistinio bloko šalys, o tam yra kelios priežastys. Viena iš pirmųjų – didelis nusikalstamumo augimas tik atkūrus nepriklausomybę ir menkas pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis.

Asmeninio albumo nuotr./doc. Alfredas Kiškis
Asmeninio albumo nuotr./doc. Alfredas Kiškis

„Visi žinome, kas dėjosi pirmuosius 6–7 metus Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę: ir sprogdino, ir šaudė, ir prievartavo verslininkų turtą, ir policiją papirkinėjo. Nusikalstamumas padidėjo labai stipriai“, – sako A.Kiškis.

Tačiau dabar jau nebe laukiniai devyniasdešimtieji, kai siautėjo ginkluotos gaujos, šiandien situacija pasikeitusi kardinaliai. Žvelgiant į visos Europos statistiką, neatrodome taip ir prastai.

Tiesa, šią statistiką reikia vertinti kritiškai, nes, pavyzdžiui, valstybės skirtingai traktuoja, kas yra užpuolimas, todėl statistika yra iškreipta.

Taip pat Vakarų Europoje žmonės, nukentėję nuo nusikaltimų, beveik visada iškart kreipiasi į policiją, Lietuvoje taip dažniausiai nebūna. Reikia atkreipti dėmesį, kad Švedijoje vagysčių užregistruojama gerokai daugiau, tačiau apklausos rodo, kad lietuviai nuo vagysčių nukenčia beveik tiek pat.

A.Kiškis pripažįsta, kad nusikaltimų ištyrimo procentas – gana žemas. Pagal policijos statistiką, per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai ištiriama 55 proc. užregistruotų nusikalstamų veikų, tačiau realybė kiek kitokia.

„Šiaip nusikaltimų ištiriama ne tiek ir daug, kaip mums gali atrodyti. Pavyzdžiui, 2012 m. atlikus apklausą, kiek gyventojai nukenčia nuo konkrečių nusikalstamų veikų, tai tik 30 proc. nukentėjusių apie jas pranešė.

Kai žiūrime, kas yra registruoto nusikalstamumo statistikoje, randame tik 4 proc. užregistruotų veikų iš visų padarytų, iš to ištiriama apie pusę. Labai nedaug. Tai realiai ištiriama apie 2 proc. nusikalstamų veikų“, – pasakoja A.Kiškis.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad labai skiriasi nusikalstamų veikų ištyrimas. Štai, pavyzdžiui, vagysčių ištiriama penktadalis.

„Natūralu, kad policijos prioritetas – tirti sunkesnes veikas. Labai aukštas ištyrimo lygis yra nužudymo. Yra ištiriama beveik 100 proc.“, – sako docentas ir akcentuoja, kad šią statistiką kiek iškreipia faktas, jog praėjusiais metais įvykdyti, bet šiemet ištirti nužudymai skaičiuojami kaip šiemet ištirtas nusikaltimas.

Policijos departamento inf./Nusikaltimų ištyrimo procentas
Policijos departamento inf./Nusikaltimų ištyrimo procentas

Kalta ir žiniasklaida

Docentas atkreipia dėmesį, kad prie esamos situacijos prisideda ir žiniasklaida, nes žmonės mėgsta nusikalstamumo temą.

„Sovietmečiu žiniasklaidoje nebūdavo teikiama informacija apie nusikalstamumą, o dabar žiniasklaidoje yra gera prekė skleisti informaciją apie įvairius dėmesį patraukiančius įvykius: kažkas kažką nužudė, sudegino, išprievartavo, dar kažką padarė“, – sako A.Kiškis.

Jo teigimu, iškreiptą vaizdą žiniasklaida sukuria, nes neaprašinėja apie smulkias vagystes, nesunkias nusikalstamas veikas, nes tai paprasčiausiai niekam neįdomu, nors vien turtiniai nusikaltimai sudaro du trečdalius visų užregistruotų nusikalstamų veikų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laikraštis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laikraštis

„Bet ką mes girdime? Žiniasklaidoje paskleidžiami nužudymai, plėšimai, išžaginimai, didžiuliai sukčiavimo atvejai. Viešinami patys sunkiausi nusikaltimai. Ir žmonėms susidaro vaizdas, kad tų sunkių nusikaltimų yra daug, kad čia labai pavojinga, kad teisėsauga blogai dirba. Tai netikras vaizdas, jis yra iškreipiamas. Dėl to žmonės bijo labiau“, – sako kriminologas.

Pašnekovo nuomone, žinoti apie visa tai visuomenei naudinga, nes taip žmonės žino, kaip patiems nenukentėti, tačiau žurnalistai galėtų daugiau dėmesio skirti ne įvykių eskalavimui, o analizei: ką daryti, kad taip nenutiktų, kaip apsisaugoti, ką būtų galima daryti kitaip, kad nenukentėtų.

Augina apatiją

Tiesa, nusikaltimų baimė – ne vien neigiamas reiškinys. Bijodami žmonės labiau rūpinasi prevencija, saugosi.

„Bet bendra prasme, gyvenimo kokybė blogėja, prevencija šiek tiek gerėja, bet, viską sudėjus į krūvą, baimės reiškinys yra labiau neigiamas“, – sako A.Kiškis.

Be to, bijanti visuomenė – abejingesnė visuomenė, net matydami daromus nusikaltimus jie geriau praeina pro šalį ir numoja ranka.

„Dar yra aspektas, kad bijantys žmonės yra linkę mažiau įsikišti tam tikrose situacijose. Jie mato, kad kažkas vyksta, bet visi eina į šonus, niekas nenori kažko daryti. Geriau jau nesikišti, pasitraukti.

Žinoma, reikia būti protingiems, nereikia kištis per daug, jei matai, kad blogai gali baigtis, tikrai geriau nelįsti, kviesti policiją. Bet jei situacija, kur kokie vaikai kažką daro, akivaizdu, kad reikia įsikišti, bet žmonės galvoja, ai, kam, dar jie man kažką padarys“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, šis aspektas yra itin svarbus, nes jei žmonės nereaguoja matydami netinkamą elgesį, vadinasi, jis yra toleruojamas.

„Nusikaltėliai ar teisės pažeidėjai suvokia, kad viskas gerai, kad jie viską gali ir daro toliau ir toliau, kol juos kažkas sulaiko.

Tai labai svarbu, kad parodytume, kur yra ribos, ko netoleruosime, kažką darome. Galbūt nieko nepadarysime, bet svarbu bandyti“, – sako A.Kiškis.

A.Kiškis pasiūlo ir idėją Lietuvai – įsteigti atskirą padalinį, kovojantį su nusikaltimų baime. Toks beveik prieš du dešimtmečius atsirado Didžiojoje Britanijoje, egzistuoja ir kai kuriose kitose Vakarų valstybėse.

„Ateis laikas gal ir mūsų VRM bus sukurtas padalinys kovai su nusikaltimų baime. Tai būtų tikrai pažangus dalykas, tuo labiau kad MRU ruošia teisės psichologus“, – sako docentas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Niekas nenustebo: stringa Šiaurės Korėjos branduolinis nusiginklavimas

Aktualu

Sukčiai jūrininkus „čiupinėja“ po vieną: svajonių darbas kapitonui sukėlė įtarimų

Aktualu

Škvalas prasiautė Vakarų Lietuvoje: turtą niokojo vėjas ir didžiuliai krušos gabalai, tūkstančiai gyventojų – be elektros

Sportas

Kroatijos triumfas – vartininko klaida paskandino Argentinos rinktinę

Vardai

Erika Vitulskienė kviestinei publikai pristatė savo mados namus ir plius dydžio kolekciją

Gyvenimas

Mes lygūs. Futbolą komentuojanti Justina – apie debiutą eteryje ir futbolo kamuolį, atnešusį meilę

Pasaulis kišenėje

Birštonas: 17 atradimų, kuriuos galite patirti per savaitgalio poilsį

Aktualu

Didelių paukščių paauglystė: ką veikia Kuršių mariose nutūpę tūkstančiai gulbių?

Nesenstančios knygos: perleistų kūrinių TOP 10

Interviu Vardai

P.Gražulio vaiką pagimdžiusi Birutė: „Tikslas pasiektas – jis daugiau nežemins mano dukters“

Aktualu

Pajūris jau mirksta lietuje – poilsiautojai slepiasi, verslininkai garsina muziką

Vardai

Grožio vakaras sudomino būrį garsenybių: tarp jų – kūdikio besilaukiančią Inetą Stasiulytę

Aktualu

Sausra keičia tradicijas: ar degs Joninių laužai?

Gazas

Kauno valdžia stebina kaunietį: autobusų stotelę iš pavojingos vietos iškėlė „į niekur“

24sek

Vilniaus „Lietuvos rytas“ oficialiai paskelbė naują klubo pavadinimą

24sek

Ant NBA slenksčio – tryliktas lietuvis: naktis, kuri gali pakeisti 20-mečio likimą

Gyvenimas

Kodėl alkoholis moterims kenkia labiau nei vyrams?

Verslas

„Burger King“ atsiprašė už moteris žeidžiančią reklamą Pasaulio futbolo čempionate

N-18 Vardai

„X Faktoriaus“ dalyvė M.Pivoriūnaitė nusivylė teismu: „Nepilnamečiai gali tave daužyti, kiek nori“

24sek

NBA naujokų biržos favoritai – atletiški milžinai ir magiškasis slovėnas

Naujienos

Aktualu

Niekas nenustebo: stringa Šiaurės Korėjos branduolinis nusiginklavimas

Aktualu

Sukčiai jūrininkus „čiupinėja“ po vieną: svajonių darbas kapitonui sukėlė įtarimų

Aktualu

Škvalas prasiautė Vakarų Lietuvoje: turtą niokojo vėjas ir didžiuliai krušos gabalai, tūkstančiai gyventojų – be elektros

Sportas

Kroatijos triumfas – vartininko klaida paskandino Argentinos rinktinę

Vardai

Erika Vitulskienė kviestinei publikai pristatė savo mados namus ir plius dydžio kolekciją

Gyvenimas

Mes lygūs. Futbolą komentuojanti Justina – apie debiutą eteryje ir futbolo kamuolį, atnešusį meilę

Pasaulis kišenėje

Birštonas: 17 atradimų, kuriuos galite patirti per savaitgalio poilsį

Aktualu

Didelių paukščių paauglystė: ką veikia Kuršių mariose nutūpę tūkstančiai gulbių?

Nesenstančios knygos: perleistų kūrinių TOP 10

Interviu Vardai

P.Gražulio vaiką pagimdžiusi Birutė: „Tikslas pasiektas – jis daugiau nežemins mano dukters“

Aktualu

Pajūris jau mirksta lietuje – poilsiautojai slepiasi, verslininkai garsina muziką

Vardai

Grožio vakaras sudomino būrį garsenybių: tarp jų – kūdikio besilaukiančią Inetą Stasiulytę

Aktualu

Sausra keičia tradicijas: ar degs Joninių laužai?

Gazas

Kauno valdžia stebina kaunietį: autobusų stotelę iš pavojingos vietos iškėlė „į niekur“

24sek

Vilniaus „Lietuvos rytas“ oficialiai paskelbė naują klubo pavadinimą

24sek

Ant NBA slenksčio – tryliktas lietuvis: naktis, kuri gali pakeisti 20-mečio likimą

Gyvenimas

Kodėl alkoholis moterims kenkia labiau nei vyrams?

Aktualu

A.Ramanausko-Vanago palaikus suradę mokslininkai – ties skurdo riba

Kultūra

Vilniaus aukciono vadovė: didžioji dalis čia parduodamų daiktų – vidurinei klasei įperkami dalykai

Kultūra

„teamLab“: skirtingas mūsų mintis skiriančios sienos yra labai įvairios

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Video

Maudymosi kostiumėlių tendencijos

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Remontas be nervų

Sveikata

Svajonių virtuvė

Parašykite atsiliepimą apie 15min