Praėjusiais metais Kauno apskrities VPK orientavosi į sunkių bei labai sunkių nusikaltimų, turtinių nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų ištyrimą bei prevenciją; pirminės medžiagos surinkimo kokybę; eismo saugumo užtikrinimą; sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo kontrolę; efektyvesnį policijos pajėgų valdymą; struktūrinių pokyčių organizavimą.
Jeigu užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo beveik 2 proc., tai ištyrimo rodiklis padidėjo nuo 64,5 proc. iki 65,1 proc.
„Jau ne vienerius metus stebime, jog nusikalstamų veikų mūsų apskrityje mažėja, o jų ištyrimas didėja“, – pridūrė Kauno apskrities VPK viršininkas Mindaugas Baršys.
2022 metais dominuojančiomis nusikalstamomis veikomis išliko vagystės, smurtas, eismo įvykiai ir neblaivūs vairuotojai, sukčiavimai bei narkotinių medžiagų turėjimas.
„Kalbant apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, turime dar vieną svarbų „penketuką“, kurį sudaro: narkotinių medžiagų platinimas, sukčiavimai ir vagystės stambiu mastu, sunkūs sveikatos sutrikdymai bei turto pasisavinimo atvejai. Šių nusikaltimų ištyrimo rodiklis siekia 72 proc.“, – dėstė Kauno apskrities VPK viršininkas M.Baršys.
Pasak jo, 2022 metais registruota mažiau vagysčių iš/nuo automobilių. Jeigu 2020 metais buvo registruota 794 tokių nusikalstamų veikų, tai 2022 metais – 515 vagystės iš/nuo automobilių.
Praėjusiais metais fiksuota šiek tiek daugiau viešosios tvarkos pažeidimų (nuo 203 iki 210).
„Pasibaigus pandemijai, susidūrėme su naujais iššūkiais, vėl pradėti organizuoti masiniai renginiai. Jų pastaraisiais metais, tapus Europos kultūros sostine, buvo išties nemažai. Vien Kaune ir Kauno rajone įvyko daugiau nei 1300 kultūrinių renginių ir iniciatyvų, kuriuose apsilankė daugiau nei milijonas 200 tūkst. lankytojų. 2022 metai pasižymėjo ir sportinių renginių gausa. Policijos, renginių organizatorių, saugos tarnybų bendradarbiavimo pagrindu pagrįsta veikla buvo sėkminga, renginių metu pavyko išvengti grubių ar masinių teisės pažeidimų“, – akcentavo pareigūnai.
Opia problema išlieka girti vairuotojai
Nors žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo (2021 metais žuvo 19 žmonių, o pernai – 17), Kauno mieste eismo įvykiuose žuvo 3 žmonės (mažiausiai per 20 metų), neramina sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius, kuris praėjusiais metais padidėjo beveik 8 proc. Pačių eismo įvykių skaičius padidėjo apie 9 proc. (pernai Kauno apskrityje fiksuoti beveik 602 eismo įvykiai, o 2021 metais – 552).
2022 metais registruota mažiau vagysčių iš/nuo automobilių.
Greičio viršijimas bei neblaivūs vairuotojai ir toliau išlieka opia problema Kauno apskrityje.
Mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais buvo užfiksuoti 28 tūkst. greičio viršijimo atvejai.
Vykdant policines priemones išaiškinta apie 2 tūkst. neblaivių ar apsvaigusių vairuotojų, beveik 200 tokių vairuotojų sukėlė eismo įvykius.
Iš viso dėl neblaivumo patikrinti apie 250 tūkst. vairuotojų.
Praėjusiais metais išaiškinta daugiausiai prioritetinių KET pažeidimų visoje Lietuvoje. Nustatyta daugiau nei 30 tūkst. pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Nuolat analizuojamos KET pažeidimų priežastys, vykdomos prevencinės priemonės. Sudaryti avaringiausių vietų bei „neblaivių vairuotojų“ žemėlapiai atspindi ir pareigūnų darbo siekius bei rezultatus – numatyti vietas, kuriose nustatoma daugiausiai tokių vairuotojų. Kryptingai siekiama, kad tokių įvykių mažėtų.
Susitikimo metu prisiminta ir ne viena nusikalstama veika, susijusi su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, svarbiausi ekonominiai ir turtiniai tyrimai.
Užfiksuoti 28 tūkst. greičio viršijimo atvejai.
Taip pat pasidžiaugta, jog Kauno apskrities VPK pasitiki 82 proc. gyventojų. Kauno apskrityje 85 proc. apklaustųjų jaučiasi saugūs, o 76 proc. gyventojų kriminogeninę situaciją Kauno apskrities VPK vertina gerai.
Prioritetu išlieka pagalba žmonėms
Kauno apskrities VPK ir toliau ruošiasi dirbti vardan savo apskrities gyventojų, tad svarbiausiu policijos uždaviniu išlieka pagalba žmogui. Susitikime dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pasidžiaugė, jog kartu su Kauno apskrities VPK 2022 metais baigta apie 15 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Kaune, anot jo, tiriama kas trečia byla Lietuvoje.
Veiklos pristatyme dalyvavęs Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila dėkojo pareigūnams už gerus rezultatus.
„Tai yra visų pareigūnų indėlis, darbo organizavimas, prevencija, naujų technologijų taikymas“, – kalbėjo M.Draudvila.
Jam antrino ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė, kuri pridūrė, jog pareigūnų laukia dar vieni iššūkių kupini metai ir žadėjo, jog profesinė sąjunga ir toliau yra pasiruošusi diskutuoti ir ieškoti geriausių sprendimų, atliepiančių pačių pareigūnų ir darbuotojų lūkesčius.
