Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 14d. 13:49 , Atnaujinta: 11:30

Peršauto kaimynų šuns kaina – 3 tūkst. eurų: varėniškis manė, kad ginklas – žaislinis

Darius Kazakauskas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Darius Kazakauskas

Vasario 12 d. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka pradėjo nagrinėti bylą, kurioje būsto administratoriumi Varėnoje dirbantis Darius Kazakauskas nuteistas už neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą ir nešiojimą bei žiaurų elgesį su gyvūnais. Neva tai gindamas vežimėlyje kieme gulinti savo kūdikį, nuteistasis peršovė kaimynų šunį. Jis pats tikina manęs, kad ginklas – žaislinis.

Praėjusių metų gruodžio 18 dieną Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai D.Kazakauską pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatiniu šautuvu B3 su optiniu taikikliu. Bylos duomenimis, būtent šį šautuvą, įsigytą iš pažįstamo asmens, jis ir panaudojo sužalodamas kaimynų šunį.

Nustatyta, kad 2019 metų kovo 10 dieną savo sodybos kieme, demonstruodamas nepateisinamą negailestingumą, D.Kazakauskas tyčia vieną kartą šovė į nukentėjusiajai D.S. priklausantį mažaūgį mišrūną Amigo, tuo padarydamas dešinės priekinės kojos alkūnės sąnario srities sužalojimą, kuris vertinamas kaip suluošinimas, nes buvo neigiamai paveikta šuns judėjimo funkcija, t.y. sutriko šuns galūnės judesiai – sumažėjo judėjimo amplitudė, buvo apribotas šuns judėjimo greitis ir noras judėti, buvo sutrikdyta šuns kojos kraujotaka (nutraukta pagrindinė kojos vena).

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Darius Kazakauskas teisme
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Darius Kazakauskas teisme

D.Kazakauskas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, o pirmosios instancijos teisme jau pripažino visiškai. Jis teigė, kad ginklą įsigijo aptikęs skelbimą laikraštyje. Manęs, kad tokiam oriniam šautuvui leidimas nėra reikalingas. Tą jam tikino ir pažįstamas pardavėjas. Ginklą įsigijo savigynos tikslais, nes gyvena pakankamai atokioje gyvenvietėje, aplink – vos keli namai. Laikė jį namuose ant spintos, taip nė karto iki to įvykio ir nepanaudojo.

D.Kazakauskas nurodė, kad šovė gindamasis nuo agresyvaus kaimynės šuns, užklydusio į neaptvertą jo kiemą, ir puolusio vežimėlyje miegantį kūdikį. Kaimynų šunys, anot jo, dažnai atbėga į jo sodybos teritoriją, tuštinasi, šlapinasi, puldinėja.

Nukentėjusiosios byloje nuotr./Varėnos rajone peršautas šuo Amigo
Nukentėjusiosios byloje nuotr./Varėnos rajone peršautas šuo Amigo

Kaltinamasis pirmosios instancijos teismui nurodė tą dieną pamatęs, kad tas mažas užklydęs šuo buvo užšokęs ant vaikiško vežimėlio, kuriame gulėjo jo vaikas. Kadangi jis labai susinervino, tai nuėjęs į kambarį pasiėmė ginklą ir grįžęs į kiemą iš jo šovė į žemę. Teigė į šunį nešovęs ir sužaloti nenorėjęs, tokio tikslo neturėjęs. Į šūvį šuo nesureagavo, todėl metė jo pusėn akmenį. Šuo neatrodė sužeistas, nešlubavo, nebuvo kruvinas.

„Tik gyniau vaiką ir gyniausi pats savo kiemo teritorijoje“, – aiškino D.Kazakauskas.

Vėliau jis matė tą šunį gyvą ir sveiką.

D.Kazakausko žmona teigė tą dieną išgirdusi kieme garsiai lojant šunį, o pažvelgusi per langą pamatė, kad didelis rusvos spalvos mišrūnas puola jos vyrą, kuris iš vežimėlio ima dukrą. Šuo buvo prie pat jos vyro kojų ir vaikiško vežimėlio, kuriame buvo dukra, jis aršiai lojo ir bandė įkąsti. Sutuoktinis staigiai parnešė dukrą į namą ir padavė ją jai. Tuo metu dukra labai verkė, ji buvo labai išsigandusi. Ką vyras darė po to, ji nežinanti.

Šuo cypė ir kraujavo

Šuns šeimininkai teisme tikino, kad valė kieme mašiną, kai staiga išgirdo duslų garsą ir šuns cypimą. Išbėgę į kelią jie pamatė iš kaimyno sodybos kiemo atbėgantį savo augintinį Amigo, kuris vilko priekinę dešinę koją. Iš jos gausiai kraujavo. Kaimyno buvo paklausta, ar jis sužalojęs šunį ir kodėl tai padaręs, D.Kazakauskas atsakęs „tegu šuo nebėgioja po kiemą“.

Sužalotas gyvūnas skubiai nuvežtas pas veterinarą. Nustatyta, kad į jį šauta, tikėtina, oriniu šautuvu, o kulka likusi žaizdoje. Tą dieną buvo atlikta operacija, sustabdytas kraujavimas. Iš vėliau padarytų rentgeno nuotraukų buvo matyti, kad šuns priekinės dešinės kojos sąnario srityje buvo įstrigusi kulka. Dėl jos buvo sutrikęs letenos lankstumas. Ar jis atsistatys, paaiškės tik laikui bėgant. Po suluošinimo šuo tapo bailus. Išvada – gyvūnas suluošintas, o kulkos išėmimo operacija būtų sudėtinga ir pavojinga.

Tai, kad šuo buvo suluošintas, konstatavo ir dokumentus peržiūrėjusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

Nukentėjusiosios byloje nuotr./Varėnos rajone peršautas šuo Amigo
Nukentėjusiosios byloje nuotr./Varėnos rajone peršautas šuo Amigo

Skyrė 3 tūkst. eurų baudą

Kadangi D.Kazakauskas pripažino savo kaltę, byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, todėl jam skiriama bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 3000 Eur.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 386,77 Eur turtinės žalos bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nusprendė priteisti nukentėjusiajai 216,77 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei dėl advokato samdymo patirtas išlaidas.

Nesutikdamas su nuosprendžiu, D.Kazakauskas padavė apeliacinį skundą. Vasario 12 dieną Kauno apygardos teisme įvyko pirmasis apeliacinis posėdis, kuriame nukentėjusioji nedalyvavo. Nuteistasis bandė įrodyti, kad specialistai, kurie pateikė išvadas dėl šuns sužalojimo – susiję ir yra pažįstami. Tačiau teismas tokius duomenis – žiniasklaidos straipsnį – priimti atsisakė dėl abejonės jo autentiškumu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė atnaujinti ir atlikti įrodymų tyrimą, norint išsiaiškinti, buvo suluošintas šuo, ar ne. Tai pat prašyta naikinti Varėnos teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu. D.Kazakauskas prašė jį išteisinti, nes nepadarė nusikalstamos veikos – nesuluošino šuns. Prašė byloje apklausti ir išvadas dėl sužalojimų pateikusius specialistus.

O dėl kitos veikos – ginklo disponavimo – prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo kolegijai kilo klausimų, kodėl nuteistasis dabar nori nagrinėti išsamiai viską, jei pirmosios instancijos teisme sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, savo kaltę pripažino. Nuteistasis paaiškino, kad pačiame teismo sprendime buvo daug netikslumų, o visa ši istorija kenkia darbui, kurio metu reikia atlikti viešuosius pirkimus.

„Pripažinau kaltę Varėnos teisme, kad viskas neužsitęstų, kad greičiau baigtųsi. Nebuvo tyčios mano veiksmuose. Tikėjausi laidavimo ir dėl ginklo. Maniau, jis žaislinis. Pripažįstu kaltę tik dėl to, kad suklydau dėl ginklo.

Išsigandau, kai pamačiau į vežimą atsirėmusį šunį. Griebiau vaiką ir į namus. Vaikas verkė. Ėjau daiktų paimti, tas šuo vėl puolė ant manęs. Vyriškumas užvirė, kiek galima su tais neprižiūrimais šunimis. Pabaidyt norėjau. Šoviau į žemę. Gal ta kulka atšoko nuo betono? Tyčios nebuvo. Pats turiu daug gyvūnų, nepasielgčiau taip. Norėjau tik išvaryti“, – kalbėjo Kauno apygardos teisme apklausiamas D.Kazakauskas.

Pasitarusi teisėjų kolegija nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą: apklausti nuteistąjį, specialistą, davusį išvadą dėl šuns sužalojimo, taip pat veterinarą, kuris gydė šunį.

Nuteistojo advokatas teigė, kad toks suluošinimas, kokį numato baudžiamoji atsakomybė, nebuvo padarytas. Buvo gal sužalojimas, pasikėsinimas suluošinti, bet ne suluošinamas. Tad jo ginamajam gali grėsti tik administracinė atsakomybė.

Nukentėjusioji: „Nebuvo jokio vežimėlio“

Papildyta vasario 19 dieną. Po straipsnio publikacijos į 15min redakciją kreipėsi nukentėjusiąja šioje byloje laikoma šuns Amigo savininkė D.S. Moteris panoro išreikšti savo poziciją, akcentuoti keletą svarbių bylos detalių.

Nukentėjusiosios byloje nuotr./Varėnos rajone peršautas šuo Amigo
Nukentėjusiosios byloje nuotr./Varėnos rajone peršautas šuo Amigo

„Visų pirma, jokio vežimėlio ir vaiko įvykio metu nebuvo. Ta versija atsirado daug vėliau, tą akcentavo ir teismas, pripažinęs kad tai tebuvo kaltinamojo gynyba. Taip pat yra liudininkai, kurie gali paliudyti. Įvykio metu pati šalia buvau, mano akyse viskas vyko. Visų antra, šuo yra mažas – 6 kilogramų svorio, 30 centimetrų aukščio, visiškai neagresyvus, draugiškas, meilus, pilnai socializuotas. Yra veterinaro išvada, kad jis neagresyvus. Į darbą pasiimdavau kartu su savimi, klientų mylimas. Iš kaltinamojo pateiktos pusės atrodo, kad šuo pats kaltas, o kaltininkas tik gynėsi. Nors nebuvo net nuo ko gintis. Mane ir mano aplinką, tai mačiusius ir išgyvenusius, tai labai žeidžia ir žemina“, – teigė komentarą 15min atsiuntusi D.S.

Vežimėlis, anot jos, tėra kaltinamojo fantazija, išsigalvojimas, gynybinė versija.

Tą patį tvirtino ir nukentėjusiosios advokatė Ieva Sebeckytė. Anot jos, nuteistasis bandė formuoti nuomonę, neva jį ir jo vaiką, esantį vežimėlyje, puolė didelis ir agresyvus šuo, atbėgęs iš tolimos kaimynystės. Iš tikro, advokatės teigimu, sodybas skiria tik kelių metrų keliukas, o Amigo yra mažas ir neagresyvus šuo.

„Atkreiptinas dėmesys, jog versija, neva Amigo puolė vežimėlyje esantį vaiką, atsirado tik tuomet, kai buvo neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis Amigo peršovė, o ne neva užkliudė akmeniu. Šią versiją jis sugalvojo 2019 m. rugsėjį, nors dar 2019 m. kovą ikiteisminio tyrimo tyrėjams pasakojo, jog į gyvūną metė akmenį, o po to nuėjo dirbti, todėl gyvūno nesuluošino. Atlikus rentgeno nuotrauką buvo patvirtinta, kad Amigo priekinės dešinės kojos sąnario srityje aptiktas svetimkūnis – apie 3 mm kulka. Tuomet nuteistasis sukūrė versiją, kad neva išsigando didelio rudo ir agresyvaus šuns, kuris puolė jo vaiką, gulintį vežimėlyje.

Nuteistojo išgalvota versija, jog Amigo puolė jį ir vežimėlyje gulintį vaiką yra absoliučiai nelogiška. Vien žvilgsnis ar piktesnis tonas priverstų Amigo pabėgti, tačiau šiuo atveju nuteistasis kuria versiją, kad pamatęs, kad Amigo uždėjo letenas ant vežimėlio, jis nuėjo į savo namus, pasiėmė ginklą, tuomet į jį šovė, o vėliau dar metė akmenį, o jo žmona kuria versiją, jog Amigo puolė jos vyrą, kuris ėmė iš vežimėlio jos dukrą. Šios versijos nesutampa, bet net ir šioje sukurtoje versijoje visi nurodyti veiksmai yra pertekliniai, kadangi mažas šuo būtų išsigandęs vien Dariaus Kazakausko žvilgsnio ar žodžio“, – tikina nukentėjusiosios advokatė.

Tai, anot jos, savo 2019 metų gruodžio 18 dienos nuosprendyje konstatavo ir teismas: apie tai, kad kieme buvo vaikiškas vežimėlis, kuriame gulėjo kūdikis ir ant kurio, kaltinamojo tvirtinimu, buvo užšokęs šuo, teismas negalėjo patvirtinti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu šie duomenys nebuvo surinkti.

„Tik pradėjus tyrimą kaltinamasis tokių aplinkybių pareigūnams nenurodė, todėl nėra surinkta jokių duomenų apie vežimėlį, jo buvimą kieme ir pan., tad ši versija laikytina tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynyba <...>. Todėl teismas daro išvadą, kad įvertinus šuns fizines savybes, jo amžių, jam buvo tik vieni metai, labai jaunas šuo, socializaciją, darytina išvada, kad realiai toks šuo tomis aplinkybėmis negalėjo užpulti kaltinamojo, išgąsdinti jį ar sutrikdyti sveikatą, t. y. sukelti jo sveikatai realią grėsmę.

Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda tada, kai baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms kyla pavojus. Ištyrus byloje įrodymus teismas sprendžia, kad reikalingumo, būtinumo šauti į šunį nebuvo, grėsmė kaltinamojo sveikatai ir gyvybei nekilo. Teismo vertinimu, jei ir būtų kilusi grėsmė kaltinamojo sveikatai, kaltinamasis turėjo galimybę paleisti įspėjamąjį šūvį ir taip baidyti šunį, galėjo gintis su šautuvo buože, ar pagaliu, ar panašiai. Šiuo gi atveju, jokio įspėjamojo šūvio nebuvo, iš karto buvo šauta į šunį“, – ištrauką iš nuosprendžio pateikė advokatė.

Komentarai: 16

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min