Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Policija daugiau jėgų skirs žvalgybai, bus sudarytas pavojingiausių gaujų sąrašas

Rolandas Kiškis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos kriminalinės policijos biuras baigė metus vykdytą reformą. Lietuvos regionuose daugės kriminalinės žvalgybos pareigūnų, kurių užduotis bus rinkti informaciją apie vietos nusikaltėlius ir griauti jų planus. Be to, bus sudarytas pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupuočių sąrašas. Kokios įtakos šie pokyčiai turės Lietuvos gyventojams?

Kriminalinė policija tiria apie 95 proc. visų nusikaltimų, o tai rodo, kad reformos pokyčius pajus ir visuomenė. Anksčiau žiniasklaidoje buvo svarstoma, kad po reformos kriminalistai nebetirs smulkių nusikaltimų, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų vagysčių. Tačiau pareigūnai tai paneigė. 

„Mes optimizavome kriminalinės policijos darbą. Sudėliojome viską į stalčius ir aiškiai išskyrėme, kas juos turi prižiūrėti. Be to, buvo standartizuotos kai kurios procedūros, atsisakėme dalies veiksmų, todėl dabar daugiau laiko galėsime skirti ne dokumentų pildymui, o tyrimams“, – portalui 15min.lt sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Rolandas Kiškis.

Apie kriminalinės policijos reformą ir pokyčius visuomenėje kalbėjome su LKPB vadovais R.Kiškiu, Andžejumi Roginskiu, Edvardu Šileriu ir Artūru Baziu.

Tikslas – stiprinti žvalgybą

Kriminalinės policijos reforma buvo pradėta 2013 metais, o baigta šiemet. Vienas iš svarbiausių pokyčių – nuo šiol bus siekiama kuo daugiau informacijos surinkti dar iki nusikaltimo. Dėl to kriminalinė žvalgyba yra centralizuota į apskričių centrus, skiriant pareigūnams papildomus įrankius ir didinant jų motyvaciją.

„Nors vykdant kriminalinę žvalgybą turėjome didelių pasiekimų, tačiau manome, kad galima būtų šią veiklą vykdyti žymiai efektyviau. Todėl tai keliame į visiškai kitą lygmenį“, – sakė LKPB viršininko pavaduotojas A.Roginskis. Jis yra atsakingas už tyrimus ir kovą su organizuotu nusikalstamumu šalies ir tarptautiniu mastu.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Andžėjus Roginskis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Andžėjus Roginskis

Tarkime, kokio nors rajono policijos pareigūnai pastebi, kad suvestinėse daugėja pranešimų apie sulaikomus narkotikų prekeivius. Kriminalinė žvalgyba turės išsiaiškinti, kas tiekia kvaišalus vietiniams nusikaltėliams.

Be to, apskričių komisariatuose atsiras analitiniai ir kiti kriminalinę žvalgybą vykdantys padaliniai, kurie rinks aktualią informaciją ne tik apie organizuotus nusikaltėlius, bet ir apie ekonominius, turtinius, smurtinius nusikaltimus.

„Vienas dalykas yra reaguoti į jau padaryti nusikaltimą, o kitas – užkirsti kelią. Iki šiol aktyvi ir tikslinga kriminalinė žvalgyba buvo vykdoma tik pačiame LKPB ir apskričių Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybose“, – sakė LKPB viršininko pavaduotojas E.Šileris. Pareigūnas paaiškino, kad tokia situacija susiklostė, nes kriminalinės žvalgybos pareigūnai būdavo užversti ikiteisminiais tyrimais. Kitaip tariant, ėjo paskui nusikaltėlius, o ne bėgo priekyje.

Toks informacijos rinkimas reikalauja specifinių žinių ir patirties, kurių gali trūkti regioniniams pareigūnams. LKPB vadovai sako, kad šitą problemą padės išspręsti prieš metus įsteigtas Lietuvos kriminalinės policijos mokymo centras, kurio viena iš pagrindinių užduočių – ruošti kvalifukuotus pareigūnus kriminalinei žvalgybai ir specializuotų, sudėtingų nusikaltimų tyrimui. Be to, kelti jų kvalifikaciją.

Pareigūnus mokys geriausi kriminalistai

Pareigūnų mokymo centras veikia nuo 2014 metų vasario 3 dienos. Čia nėra nuolatinių lektorių – patirtimi dalinasi pareigūnai, kurie tyrė rezonansinius nusikaltimus ir padėjo išsklaidyti didžiausias grupuotes – nuo Daktarų ar Tulpinių iki Agurkinių grupuotės – todėl turi daug patirties.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Policijos mokymų bazė
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Policijos mokymų centras buvo atidarytas 2014 metų vasarį

Pavyzdžiui, patyrę pareigūnai moko jaunuosius kolegas atlikti kratą arba klausytis įtariamųjų telefoninių pokalbių.

„Anksčiau mūsų pareigūnai dalyvaudavo teoriniuose mokymuose. Tai irgi yra svarbu, bet naujame mokymo centre kriminalistai dalinasi realia patirtimi, vertingomis praktinėmis žiniomis“, – pasakojo E.Šileris. 

„Tai yra praktiniai-situaciniai mokymai. Skirtumas yra tas, kad žiūrime ne skaidres ar klausome pranešimų, bet sėdame prie kompiuterio ir realiai naršome duomenų bazėse. Arba bandome realiai klausyti įtariamųjų pokalbių“, – aiškino A.Roginskis.

LKPB vadovai sako, kad dauguma mokymuose dalyvavusių pareigūnų būna patenkinti. Kai kurie net pyksta – dvidešimt metų dirbo policijoje, o tokius kursus gavo tik baigdami tarnybą.

Didesnis dėmesys smurtiniams nusikaltimams

Mes tirsime ir konkretaus kibiro vagystę, tačiau mūsų prioritetas bus rasti kibirų vagis, – sakė LKPB vadovas R.Kiškis.

Dar viena naujovė – buvo sudarytas nusikalstamų veikų sąrašas, kuriame nustatyta, kokius nusikaltimus turi tirti rajoniniai policijos komisariatai, o kokius – apskričių.

Be to, nustatyti prioritetai, kokių tyrimų kriminalistai turėtų imtis pirmiausiai. 

„Šita prioritetų tvarka žiniasklaidoje buvo interpretuojama maždaug taip, kad policija nebetirs smulkių nusikaltimų. Tokie teiginiai visiškai neatitinka tikrovės. Mes tirsime ir konkretų smulkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į jo sunkumą. Tačiau, identifikavus tokių nusikaltimų sistemą, mūsų prioritetas bus nustatyti ir rasti nusikaltimus organizuojančius ir vykdančius asmenis“, – sakė LKPB vadovas R.Kiškis. Kitaip tariant, vienas iš prioritetų yra sisteminiai nusikaltimai – tie, kurie atliekami profesionaliai, organizuotai ir ne vieną kartą.

Kriminalistai toliau dirbs įprastą darbą, tačiau jeigu tame regione bus įvykdytas sunkus arba labai sunkus nusikaltimas, jeigu įvykiai kartosis, tai didžiausias dėmesys bus skiriamas tokiam tyrimui. 

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Laikinai einantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pareigas Edvardas Šileris
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Edvardas Šileris

LKPB vadovai sako, kad po reformos didesnis dėmesys bus skiriamas smurtiniams nusikaltimams, o ne turtiniams.

„Suprastinus galima sakyti, kad anksčiau svarbiausias kriminalinės policijos prioritetas buvo turtas, o dabar bus smurtas. Jeigu anksčiau sveikatos sutrikdymus tirdavo apylinkės inspektorius, tai dabar mes tokius nusikaltimus keliame į apskričių komisariatų lygmenį. Turtas yra svarbus, bet sveikata ar, juolab, gyvybė yra daug svarbiau“, – kalbėjo E.Šileris.

Be to, kai kurios procedūros nuo šiol bus atliekamos automatiškai. Pavyzdžiui, anksčiau po mobiliojo telefono vagystės kriminalistai turėdavo patys kreiptis į mobiliojo ryšio operatorius, kad sužinotų, ar aparate yra naudojama kita SIM kortelė. Dabar tokį pranešimą ir klausimą automatiškai išsiųs sistema.

Sudarinės pavojingiausių grupuočių sąrašus

Kita naujovė – kriminalistai nuo šiol turės pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupuočių sąrašą, pagal kurį bus skirstomos užduotis.

„Kartais susiduriame su tokiu dalyku, kad vietiniams pareigūnams atrodo, jog jų rajone veikianti grupuotė yra pati pavojingiausia. Mes, išanalizavę surinktus duomenis, matome, kad taip tikrai nėra. Turėdami bendrą visos Lietuvos vaizdą mes galime priimti sprendimus, ar su ta grupuote turi dirbti apskrities komisariatas, LKPB pareigūnai, ar užtenka ir rajoninio padalinio“, – kalbėjo R.Kiškis.

Suprastinus galima sakyti, kad anksčiau svarbiausias kriminalinės policijos prioritetas buvo turtas, o dabar bus smurtas.

Pačių pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupuočių imsis LKPB pareigūnai arba labiausiai patyrę apskričių komisariatų kriminalistai. Pavyzdžiui, dirbantys Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybose.

„Be jokios abejonės, mes dirbame ir renkame informaciją apie besiformuojančias jaunas grupuotes, kurios yra augančios ir kartais yra kaip donoras organizuotam nusikalstamumui. Tai irgi labai svarbus darbas, kadangi jaunam asmeniui reikia laiku skirti dėmesio bandant jį paveikti, atgrasyti nuo nusikalstamų veikų padarymo“, – aiškino LKPB viršininko pavaduotojas A.Roginskis.

Didmiesčiuose – elektroninės policijos pareigūnai

Po reformos didesnis dėmesys bus skiriamas kibernetiniam saugumui. „Tai yra viena iš prioritetinių sričių, tačiau reikia pripažinti, kad mes atsiliekame ir turime vytis“, – sakė LKPB vadovas R.Kiškis.

Iki šiol tik LKPB turėjo Nusikaltimų elektroninėje erdvėje valdybą. Nuo šiol tokių tyrėjų bus ir kituose didmiesčiuose. „Biure dirba pareigūnai, kurie sukaupė daug patirties šioje srityje. Dabar savo gerąją patirtį mes skleidžiame į regionus, į visus apskričių komisariatus“, – kalbėjo A.Roginskis.

Mes neplanuojama totalaus sekimo ir nežadame gaudyti kiekvieno, kuris iš interneto parsisiuntė dainą ar filmą, – apie nusikaltimus internete sakė E.Šileris.

Nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriančių pareigūnų skaičius Lietuvos regionuose priklausys nuo apskrities dydžio ir kriminogeninės situacijos.

„Iškart norime pabrėžti, kad mes neplanuojama totalaus sekimo ir nežadame gaudyti kiekvieno, kuris iš interneto parsisiuntė dainą ar filmą. Tai nėra mūsų darbas, nors, jei bus nurodymas, tai mes darysime.

Mes tiriame elektroninius nusikaltimus prieš valstybės struktūras, bankus, sukčiavimą, kryptingą užkrėtimą virusais, privačių duomenų vogimą, įsibrovimą į asmeninius kompiuterius, prisijungimą prie vaizdo kamerų ir panašiai“, – aiškino E.Šileris.

Centralizavo kriminalinę policiją

Didžiausi pokyčiai laukia pačių kriminalistų. LKPB vadovai sakė, kad pagrindinė reformos idėja – išgryninti funkcijas, atsisakyti nereikalingų darbo elementų ir nustatyti strategines kryptis, kuriomis turės dirbti visos Lietuvos kriminalistai.

Stop kadras iš policijos vaizdo medžiagos/Įtariamųjų sulaikymas Elektrėnuose
Stop kadras iš policijos vaizdo medžiagos/Kriminalinė policija tiria 95 proc. visų nusikaltimų

„Iš esmės, įvyko kriminalinės policijos veiklos centralizavimas. Siekiant didesnio kriminalinės policijos veiklos efektyvumo, 2013 metais policijos vadovybė priėmė sprendimą centralizuoti kriminalinę policiją į LKPB. Todėl Policijos departamente buvo panaikinta Kriminalinės policijos valdyba, o visos jos funkcijos – kriminalinės policijos veiklos kontrolės, koordinavimo – buvo perduotos LKPB. Dabar galima sakyti, kad Lietuvoje veikia centrinė kriminalinė policija“, – sakė A.Roginskis.

Apskričių policijos komisariatų kriminalistai ir toliau yra pavaldūs tiesioginiams viršininkams, tačiau dabar kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminius tyrimus koordinuoja ir kontroliuoja LKPB.

Iš esmės, įvyko veiklos centralizavimas. Policijos departamente buvo panaikinta Kriminalinės policijos valdyba, o visos jos funkcijos – kontrolės, koordinavimo – buvo perduotos LKPB, – sakė A.Roginskis.

„Anksčiau visa strategija ir kontrolė buvo Policijos departamento kompetencijoje, o LKPB buvo atsakingas už praktinių tyrimų koordinavimą. Pavyzdžiui, jei reikėjo sujungti kelias bylas į vieną, tai mes galėjome padaryti. Bet mes neturėjome teisinių svertų, kaip daryti įtaką pačiam procesui, bendros strategijos kriminalinėje žvalgyboje ir baudžiamajame procese nustatymui. Todėl buvo sujungta valdymo ir praktikos sritys – Kriminalinės policijos valdybos funkcijos buvo atiduotos LKPB“, – apie reformą kalbėjo E.Šileris.

Pavyzdžiui, anksčiau su organizuotais nusikaltėliais kovojantys pareigūnai Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose dirbo skirtingomis kryptimis. Dabar tas kryptis nustatys LKPB ir jos bus bendros visų apskričių kriminalistams.

„Atrodo, kad tai yra toks pats padalinys, jų veiklos kryptys turėtų būti panašios, tik nusikaltėlių pavardės – skirtis. Tačiau realybė buvo visiškai kitokia. Vieniems prioritetas buvo prekyba žmonėmis, kitiems – akcizinės prekės. Bet Lietuva nėra JAV, juk negali būti, kad už kelių šimtų kilometrų yra visiškai kitokios problemos“, – pasakojo E.Šileris.

Po reformos svarbų vaidmenį sistemoje įgavo LKPB Tarptautinių ryšių valdyba, kuri dalyvauja koordinuojant informaciją, gaunamą iš užsienio partnerių Interpolo ir Europolo kanalais.

Taip pat LKPB buvo sukurta Tarptautinių ryšių valdyba, kuri koordinuos informaciją, plaukiančią iš Interpolo ir Europolo.

Be to, panaikinus Kriminalinės policijos valdybą, o jos funkcijas atidavus LKPB, pagal kompetenciją pareigūnai galės daugiau dėmesio skirti teisėkūros procesui.

„Mūsų kolegos iš kitų Europos valstybių klausia, kodėl Lietuvos nusikaltėliai savo veiklą bando perkelti į užsienį. Viena iš priežasčių yra ta, kad mūsų šalyje yra gerai reglamentuota teisinė aplinka ir pakankamai griežti įstatymai. Taip pat policija turi pakankamai gerus įrankius nusikaltimų prevencijai, kontrolei ir kovai su nusikalstamumu. Visų pirma, tai yra Kriminalinės žvalgybos įstatymas, kuris šiandien leidžia efektyviai užtikrinti visuomenės saugumą, reaguojant į kylančias nusikalstamumo rizikas.

Svarbūs ir nauji kovos su nusikalstamumu įrankiai, naujos iniciatyvos. Tokios kaip Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektas, prie kurio rengimo mes aktyviai prisidėjome Seimo darbo grupėje kaip ekspertai, ir kurio nekantriai laukiame“, – sakė LKPB viršininko pavaduotojas A.Roginskis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min