1991 metų sausį karinių veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, 32 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1 000 buvo kitaip sužaloti.
Po tragiškų įvykių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tuomet galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius – kenkimą, viešą raginimą pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir kt.
1996 metų birželio 19 dieną baudžiamoji byla dėl Sausio 13-osios dienos įvykių Lietuvoje 48 kaltinamų asmenų atžvilgiu buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Tų pačių metų spalį Vilniaus apygardos teismas atskyrė ir grąžino ikiteisminį tyrimą prokuratūrai 42 asmenų atžvilgiu, kadangi jie buvo pasislėpę.
1999 metų rugpjūčio 23 dieną teismo nuosprendžiu šešiems asmenims skirtos bausmės – kalėti buvo nuteisti Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius.
S.Mickevičius į nuosprendžio paskelbimą neatvyko – jis pasislėpė.
Per visą bylos tyrimo laikotarpį buvo išsiųsti 94 teisinės pagalbos prašymai į Baltarusiją Rusiją ir Vokietiją, tačiau gauti tik neigiami atsakymai.
Prokuratūros teigimu, esminį postūmį šioje byloje suteikė 2000-2001 metais įsigaliojusios baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus palengvinusios įstatymo pataisos, numatančios galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese.
Nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams netaikoma senatis.
