Papildyta 14.30 val. „Tai iš esmės yra kariškiai, kurie tiesiogiai vadovavo karinei operacijai per sausio įvykius“, – penktadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovas Simonas Slapšinskas.
Jo teigimu, buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui įtarimų reikšti neketinama.
„Galiu pasakyti, kad mes iš teisų operuojame tais duomenimis, kuriuos pavyko surinkti, kurie buvo surinkti pirminiame tyrimo etape ir vėlesniame. Vertinant tuos duomenis, kurie buvo surinkti, kalbėti apie M.Gorbačiovo baudžiamąją atsakomybę nėra jokio pagrindo“, – sakė prokuroras penktadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje.
Pasak jo, iš 81 asmens, kuriems ketinama pareikšti įtarimus, keturių veikla prokurorai jau domėjosi, tačiau tyrimus nutraukė. Dabar keturių asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atnaujinamas.
S.Slapšinkskas nesutiko atskleisti šių asmenų pavardžių.
Prokuroras taip pat pripažino, kad vienas iš asmenų, kuriam ketinta pareikšti įtarimus, jau yra miręs.
Prokuroras patvirtino, kad absoliučiai visi žmonės, kuriems ketinama pareikšti įtarimus, yra ne Lietuvos piliečiai. Tiesa, jis atsisakė sukonkretinti, ar jie nėra lietuviai pagal tautybę.
Visi įtariamieji, prokuratūros žiniomis, slapstosi užsienyje – Rusijoje, Baltarusijoje ar kitose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse.
Tyrėjas pripažino ir tai, kad Lietuva, pareiškusi įtarimus dėl nusikaltimų 1991 sausį, nesitiki sulaukti, jog juos priglaudusios šalys lengva ranka šiuos asmenis išduotų Lietuvai. Jo teigimu, įtariamieji greičiausiai būtų teisiami už akių, kaip dabar leidžia Lietuvos įstatymai arba sučiupti kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse.
Kaip rašoma Generalinės prokuratūros pranešime, šiuo metu tyrimo grupės nariai baigia atlikti numatytus procesinius duomenų rinkimo veiksmus. Gautų duomenų pagrindu rengiami pranešimai apie įtarimą. Kai tik bus parengti pranešimų apie įtarimą tekstai, prokurorai kreipsis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti minėtuose įvykiuose dalyvavusius užsienio valstybės piliečius įtariamaisiais bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo užbaigimu. Šiuo metu bylą sudaro apie 700 tomų medžiagos.
Tyrimo grupės narių surinkti duomenys taip pat leido pradėti ir tęsti šį ikiteisminį tyrimą ne tik dėl nusikaltimo žmoniškumui, bet ir dėl karo nusikaltimų (tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, draudžiamų karo atakų prieš civilius ir uždraustų karo priemonių naudojimo.
Kvalifikuojant TSRS kariškių ir kitų asmenų, 1991 m. sausį dalyvavusių šturmuojant ir jėga užimant svarbius objektus: Spaudos rūmus, Lietuvos radiją ir televiziją, Lietuvos radijo ir televizijos Centrą, veikas buvo nagrinėjami tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, analizuojama tarptautinė teismų praktika, TSRS valdžios priimti teisės aktai, iš įvairių šaltinių gauta medžiaga, susijusi su TSRS valstybinės valdžios priimtais teisės aktais ir valdžios veiksmais 1990–1991 metais. Tyrimo metu tikslinti asmenų, dėl kurių veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas, duomenys, parašyta ir išsiųsta 18 teisinės pagalbos pašymų į užsienio valstybes, į 10 teisinės pagalbos prašymų gauti atsakymai, išanalizuota keli tūkstančiai vaizdo dokumentų, apklausta daugiau kaip 200 liudytojų, padaryti būtini parodymai atpažinti, papildomai apžiūrėtos Lietuvos radijo ir televizijos, Lietuvos radijo ir televizijos Centro patalpos ir teritorija, atlikti kiti Baudžiamojo proceso kodekse numatyti veiksmai.
Karinių veiksmų metu 1991 m. sausį buvo nužudyta 14 civilių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei tūkstantis buvo kitaip sužaloti.
Primintina, kad esminį postūmį šios bylos tyrimui suteikė 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. kovo 31 d. įsigaliojusios baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus palengvinusios Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese.
