Dabar populiaru
Publikuota: 2016 sausio 13d. 14:52

Prokuroras Simonas Slapšinskas: „Sausio 13-osios byla pagrįsta faktais, o ne mano pažiūromis“

 Sausio 13-osios bylos išvežimo į teismą akimirkos
Generalinės prokuratūros nuotr. / Sausio 13-osios bylos išvežimo į teismą akimirka

Kuo daugiau laiko praeina nuo 1991 metų sausio 13-osios nakties, tuo, regis, lengviau įvertinti Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastato gynybą ir šturmą, pasverti tų įvykių reikšmę Lietuvos istorijai. Tačiau kaip seksis dirbti teisėjams, kurie medžiagą ir įrodymus apie to meto Sovietų Sąjungos karinių dalinių ir jų vadovybės nusikaltimus gavo tik po 25 metus užsitęsusio tyrimo?

Šiandien, Lietuvai reikšmingos istorinės sukakties proga, 15min apžvelgia Sausio 13-osios bylos kelią į teismą. Kodėl tiek daug laiko prireikė? Ką vis dėlto pavyko nuveikti teisėsaugai ir kiek pastangų tai pareikalavo?

„Šio tyrimo sėkmei labai didelę reikšmę turėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas skirti prokuratūrai papildomas lėšas šio tyrimo užbaigimui – vertimams, archyvinių dokumentų atkūrimui, bylos dokumentų skaitmeninimui, įrišimui. Labai daug padėjo ir Lietuvos valstybės centrinis archyvas, kurio pagalba byla buvo restauruota, suskaitmeninta, susiūta iš naujo. Taip pat prisidėjo kiti archyvai – Lietuvos valstybės naujasis archyvas, KGB archyvas, Seimo kanceliarija, Martyno Mažvydo biblioteka, fotografai, kurie pateikė vaizdo medžiagą“, – 15min kalbėjo Sausio 13-osios bylos ikiteisminio tyrimo grupės vadovas Simonas Slapšinskas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Aukščiausiasis Teismas su prokuroru ir abiejų šalių advokatais sprendžia, ką daryti su garsiąja pedofilijos byla.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Simonas Slapšinskas

– Bylos sėkmę dažnai lemia tai, kaip operatyviai ir efektyviai pradedami rinkti įkalčiai ir atliekami kiti veiksmai po nusikaltimo. Kokia buvo šio tyrimo pati pradžia?, – pasiteiravome Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro S.Slapšinsko, kuris į tyrimo grupę buvo įtrauktas 2010 m. gruodžio 29 d. 

– Kaip ir kiekvieno ikiteisminio tyrimo, taip ir šio tyrimo metu iš karto po 1991 metų Sausio įvykių buvo pradėti rinkti įkalčiai. Buvo apklausiami nukentėjusieji ir liudytojai, renkama kita tyrimui reikšminga medžiaga. 

– Byloje yra ir fizinių įkalčių, ar viskas dabar remiasi tik rašytiniais dokumentais ir tuo, ką žodžiu galės paliudyti šių įvykių dalyviai?

– Šioje byloje remiamasi ne tik rašytine ir daiktine medžiaga, vaizdo ir garso įrašais, bet ir tiesioginių nusikaltimų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, kitais tarptautinio susižinojimo ir tyrimo metu gautais duomenimis.

– Su kokia kita Lietuvoje nagrinėta byla galėtumėte palyginti šio ikiteisminio tyrimo mastą? Kaip įsivaizduoti, kiek darbo šiuo atveju buvo atlikta?

Lietuvoje tokio masto ir apimties bylos dar nebuvo, todėl nėra galimybės ją lyginti su kitomis.

– Lietuvoje tokio masto ir apimties bylos dar nebuvo, todėl nėra galimybės ją lyginti su kitomis. Byla yra didžiausia tiek savo apimtimi – ją sudaro 702 tomai, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų, tiek ir proceso dalyvių (kaltinamųjų, advokatų, nukentėjusiųjų, liudytojų) skaičiumi (daugiau nei 4 000). 

– Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas tikriausiai ne vien dėl jo masto. Kas jo metu tyrėjams buvo sunkiausia? 

– Tyrimo sudėtingumą lėmė proceso dalyvių skaičius, rašytinių, vaizdo bei garso dokumentų kiekis, daugumos įtariamųjų gyvenamosios vietos valstybių atsisakymas bendradarbiauti ir pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus. Tyrimo apimčiai įtaką darė ir vadinamojo neprocesinio darbo gausa: archyvinių dokumentų atkūrimas, tyrimo medžiagos skaitmeninimas, vertimai.

Nuo įvykių praėjo didelis laiko tarpas – tai taip pat lėmė tyrimo sudėtingumą.

– Kiek teisėsaugos pareigūnų per 25 metus yra pridėję ranką, kad įvyktų ilgai lauktas rezultatas – byla pasiektų teismą? 

– Nuo 1991 m. šioje ikiteisminio tyrimo byloje dirbo daugiau kaip 50 prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros darbuotojų.

– Skamba neįtikėtinai, bet dalį bylos medžiagos mūsų šalies teisėsaugininkams pavyko parsivežti iš Maskvos, kelis įtariamuosius pargabenti iš Baltarusijos. Kokių dar triukų ar sėkmių būta, kurie lėmė tyrimo pažangą?

– Esmine tyrimo sėkme laikau tai, kad įsigaliojus Baudžiamojo kodekso (BK) ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimams, sudariusiems prielaidas ikiteisminį tyrimą užbaigti tais atvejais, kai įtariamieji slapstosi užsienio valstybėse, bylą pavyko perduoti nagrinėti teismui.

– Bylos tyrimas vyko tarptautiniu lygmeniu. Kurios šalys Lietuvai padėjo, o kurios pasirodė kaip priešiškiausios?

– Bendradarbiauti šioje byloje atsisakė tik Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, tokį sprendimą motyvuodamos savo nacionalinės teisės ypatumais ir tarptautinėmis sutartimis.

– Kokių buvo ar dar yra teisinių kliūčių, priklausančių nuo pačios Lietuvos, trukdžiusių tyrimui ir galinčių apsunkinti bylos nagrinėjimą teisme?

– Nėra senaties nusikaltimams, numatytiems BK 99-113(1) straipsniuose, tai yra dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir vengia atvykti į teismą.

Kliūčių nagrinėti bylą teisme neturėtų kilti.

Todėl kliūčių nagrinėti bylą teisme neturėtų kilti. 

– Kaip ši byla susijusi su ta, kurioje dar 1999 metais buvo nuteistas Mykolas Burokevičius? 

– Tai yra ta pati byla. 

– Įrodymus vertins ir verdiktą skelbs teisėjai. O kaip jaučiasi prokurorai – ar ši byla galėtų būti pavyzdys, kaip stipriai ir sklandžiai pateikiama ikiteisminio tyrimo medžiaga? Ar pelnyta kritika, kurios prokuratūra dėl šios bylos išties nemažai sulaukė?

– Bet kokią kritiką mes vertiname kaip stimulą ieškoti optimalesnių darbinių problemų sprendimų.  

– Įdėję daug darbo, ar prognozuotumėte didžiulį žiniasklaidos ir visos visuomenės susidomėjimą būsimu teisminiu procesu?

– Manau, kad šiai bylai, kaip ir anksčiau, bus skiriamas didelis žiniasklaidos dėmesys. 

– Kiek jums buvo metų ir kokia jūsų pasaulėjauta buvo 1991-aisiais, kai buvo vykdoma Sausio 13-osios agresija? 

– Bet kokie šioje byloje priimti sprendimai buvo grindžiami įstatymų reikalavimais ir surinktais faktiniais duomenimis, bet ne mano asmeniniais įsitikinimais ar pažiūromis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min