Beveik prieš trejus metus, 2007-ųjų gruodžio 4-osios naktį, įvykęs R.Žilinsko ir M.Gurskio konfliktas su taksistu ir septyniais pareigūnais – dar be pabaigos.
Antradienį šią baudžiamąją bylą atvertė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Kaip žinoma, skandalingasis Seimo narys šioje byloje yra išteisintas. Tačiau prokuratūra siekia, kad išteisinamasis nuosprendis būtų panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Į LAT teisėjus kreipėsi ir nuteistasis M.Gurskis – jis siekia išteisinimo.
Prokuratūros argumentai
Generalinės prokuratūros vadovo skundo argumentus viešame teismo posėdyje gynęs prokuroras Darius Stankevičius akcentavo, kad „jų veiksmai buvo aiškiai sutartiniai“. Todėl, anot prokuratūros atstovo, už policininkų įžeidimą turi būti nuteistas ne tik M.Gurskis, bet ir R.Žilinskas.
„Šių asmenų poelgis buvo pavojingas. Jie buvo girti, veikė kaip bendrininkai“, – aiškino prokuroras. Jis pabrėžė ir tai, kad priešinamasi buvo ne kartą ir ne vienam policininkui.
Prokuroras tikino, kad konfliktuodami su taksistu ir policininkais, bičiuliai šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė visuomenės rimtį. „Taksi vairuotojas dėl šių bendrininkų veiksmų savo funkcijų toliau atlikti negalėjo,“ – prokuroras kalbėjo apie, kad taksistas nebegalėjo ieškoti naujų klientų, o turėjo tramdyti įsisiautėjusius keleivius, kviesti policiją.
Prokuratūros atstovas taip pat pabrėžė, kad konflikto įkarštyje M.Gurskio ir R.Žilinsko policininkams pasakyti žodžiai buvo itin nepagarbūs: „Tie žodžiai ne tokie gražūs, kaip kasaciniame skunde bando pateikti Markas Gurskis, savaip traktuodamas jų prasmę.“
Prokurorą D.Stankevičių stebina ir tai, kad M.Gurskiui buvo skirta 5200 litų bauda, artima minimaliai. „Buvo dvi sunkinančios aplinkybės“, – jis minėjo girtumą ir bendrininkavimą, todėl bausti M.Gurskio taip švelniai esą nebuvo pagrindo.
Prokuratūros atstovas apibendrino, jog abiejų bičiulių veiksmai turi būti traktuojami vienodai – jei vienas nuteistas baudžiamojoje byloje, tas pats turėtų būti ir kitam. Arba, jei teismas mano kitaip, abu vienodai turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn. „Jie atliko veiksmus, vienas kitą papildančius“, – sakė prokuroras.
Žilinskas prisiminė serialą „Farai“
M.Gurskio interesams šios dienos posėdyje atstovavęs advokatas savo ruožtu teismui priminė futbolo rungtynes „Vėtros“ stadione, per kurias Lenkijos sirgaliai sukėlė „totalias riaušes“, aršiai atakavo policininkus. „Tie veiksmai buvo įvertinti administracinės teisės rėmuose“, – akcentavo teisininkas, kurio vertinimu, lenkai stadione siautėjo nepalyginamai pavojingiau nei Seimo narys su draugu grįždami iš vakarėlio.
Anot gynėjo, „taksistas galėjo spręsti konfliktą ne represinėmis, o civilizuotomis priemonėmis“. Advokatas aiškino, kad taksi vairuotojui, pažinusiam R.Žilinską, nebuvo būtina jo įkalinti automobilyje – esą jis galėjo keleivius paleisti, o vėliau pareikšti pretenzijas, jei jie būtų nesumokėję už kelionę ar padarę kitokios žalos.
LAT teisėjų kolegija suteikė žodį ir išteisintajam R.Žilinskui. Jis sakė norįs savo pasisakymą pradėti nuo replikos prokurorui. Paminėjęs per televiziją rodomus serialus „Mentai“ ir „Farai“, R.Žilinskas svarstė, jog jei policija tokia jautri, turėtų progą įsižeisti bent kartą per savaitę. Bet ne viena tokia byla, anot politiko, Aukščiausiojo Teismo dar nepasiekė.
Tada R.Žilinskas nutarė smulkiai papasakoti, kaip prisimena lemtingojo vakaro nuotykius, tačiau buvo griežtai nutrauktas. Kolegijos pirmininkas R.Žilinskui priminė, kad LAT neklauso parodymų ir nenarplioja faktinių bylos aplinkybių, o tik vertina, kaip žemesnės instancijos teismai taikė teisės normas.
Beatodairiškas persekiojimas
Teisme kalbėjęs politiko advokatas Saulius Žentelis irgi leido sau kiek plačiau pažvelgti į šią bylą. Prokuratūros poziciją jis vertina kaip R.Žilinsko bei M.Gurskio „pakankamai beatodairišką persekiojimą.“
Gynėjas akcentavo, jog tie prokuratūros argumentai, kuriais kaltintojai grindžia savo kasacinį skundą, „jau buvo aiškiai paneigti apeliacinės instancijos teismo – visi skundo argumentai išnagrinėti ir įvertinti.“
Teisininko žodžiais tariant, prieš jo klientą iš Generalinės prokuratūros pusės yra šaudoma visais ginklais.
Generalinis prokuroras bandė kreiptis į Seimą, kad leistų baudžiamojoje byloje atsakomybės išvengusiam R.Žilinskui iškelti bent administracinio teisės pažeidimo bylą.
Tuo pačiu prokuratūra iki Aukščiausiojo Teismo nenuleidžia rankų, kad R.Žilinskas būtų nuteistas.
„Tokia pozicija – persekioti savo piliečius, yra per daug uoli, mano galva. Tik sunku suprasti, kodėl taip daroma“, – retoriškai klausė politiko advokatas.
Verdiktas – po trijų savaičių
Posėdžio metu prokuroras D.Stankevičius pabandė išvardinti ir argumentuotai atmesti visus M.Gurskio ir jo gynėjo kasaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Prokurorą stebina priekaištas, kad vaizdo įrašas policijos nuovadoje, kuriuo siekta užfiksuoti bičiulių siautėjimą, buvo daromas esą neteisėtai. „Policijos darbuotojams neuždrausta fiksuoti teisės pažeidimus“, – sakė jis.
Be to, pagal M.Gurskio skundą, jį nuteisęs teismas jo atžvilgiu buvo šališkas – pirmiausia dėl to, kad draugą R.Žilinską išteisino, o jį nubaudė. „Teismas nešališkumo niekam neišreiškė, tik netinkamai taikė Baudžiamąjį įstatymą“, – prokuroras vėl pabrėžė tai, tai nuteisti turėjo būti abu.
Prokuratūros atstovas kalbėjo ir apie žodžius, kuriuos M.Gurskis nesiūlo vertinti kaip įžeidžiančius policininkus. „Tie žodžiai liejosi laisvai, jie buvo itin įžeidžiantys, jų buvo visa puokštė. Kiekvienam asmeniui turbūt nebūtų malonu išgirsti tokius žodžius“, – kalbėjo prokuroras.
D.Stankevičius apibendrino, jog baudžiamoji byla R.Žilinsko atžvilgiu turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, o M.Gurskio kasacinis skundas – atmestas.
Antradienį kasacinius skundus išnagrinėjusi LAT teisėjų kolegiją savąjį galutinį ir neskundžiamą verdiktą žada paskelbti lapkričio 16 dieną.
