Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 19d. 20:02

Kriminologė Dina Siegel apie mobiliuosius lietuvių banditus: „Anksčiau buvo rusai, o dabar jūs – numeris vienas“

Dina Siegel Interviu
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Dina Siegel

Lietuvių nusikaltėliai Vakaruose privertė sukurti naują terminą – mobilusis banditizmas. Organizuotos lietuvių gaujos naudojasi atviromis Europos Sąjungos sienomis ir grobia ne tik automobilius, jų dalis, bet ir viską, kas turi didesnę vertę. Nyderlandų teisingumo sistema kovą su mobiliaisiais lietuvių banditais pavertė savo prioritetu.

Utrechto universiteto Nyderlanduose kriminologijos profesorė Dina Siegel Rytų Europos nusikalstamų organizacijų tyrinėjimui paskyrė ne vieną dešimtmetį. Mokslininkė parašė mokslinių darbų apie praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Vakaruose siautėjusią Rusijos mafiją ir įvairias jos atšakas.

Jos teigimu, dabar žiaurių rusų ar albanų gaujų vaidmenį vakariečių akyse perima mobiliu banditizmu užsiimantys lietuviai, kurių metodai stebina net ir patyrusius Nyderlandų pareigūnus. Lietuvių reidai Vakaruose trunka trumpai, jie puikiai organizuoti ir išnaudojantys visas galimybes.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete paskaitas skaičiusi profesorė D.Siegel 15min papasakojo apie rytų europiečių nusikaltimų metodus, lietuvių nusikaltėlių ypatumus ir iššūkius, kuriuos susidūrus su lietuviais patiria Vakarų visuomenės bei jų teisėsauga.

– Lietuvoje sklando pusiau anekdotinė istorija apie tai, kaip Norvegijos pareigūnai manė, jog Kauno mieste gyvena mažiausiai keli milijonai gyventojų, nes nuolat susidurdavo su nusikaltimais, kuriuos padarydavo šio miesto atstovai. Mes dažnai kalbame, kad atsivėrus Europos Sąjungos sienoms visų pirma išsiuntėme savo nusikaltėlius. Ar iš tiesų situacija tokia, kad rytų europiečiai nusikaltėliai kelia grėsmę šiaurės ir vakarų europiečiams?

– Nyderlanduose 2013–2014 metais mes atlikome plačius tyrimus šiuo klausimu. Man teko atvykti į Lietuvą, kalbėti su jūsų teisėsaugos pareigūnais, teisėjais ir aš jų klausdavau to paties klausimo: kokios priežastys, kad turite tokią didelę mobilaus banditizmo problemą? Mobilus banditizmas, beje, naujas terminas, kuris prigijo todėl, kad rytų europiečių nusikaltėlių grupės vyksta į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, ten vagia automobilius, elektroninę techniką ir kitus brangesnius daiktus, o tada per 24 valandas grįžta į namus. Jie veikia labai greitai, mobiliai.

Tai mus ištiko kaip maras ir niekas nežinojo, ką daryti.

Tai mus ištiko kaip maras ir niekas nežinojo, ką daryti. Kai kalbėjau apie tai Lietuvoje, aiškindama, kad tai mūsų bendra problema, kad mes Europos Sąjunga ir turime spręsti tai kartu, sulaukdavau komentarų: ne, tai jūsų problema, tai nebe mūsų problema ir mes dėl to laimingi.

Tuo metu jūsų policijos atstovai buvo nepatenkinti, kad paleisdami lietuvius mes nepranešame jiems, nes visi jie grįžta. Dabar komunikacija tarp valstybių teisėsaugos institucijų pagerėjo, bet tuo metu viskas vyko chaotiškai. Rytų europiečių nusikaltimai buvo tokia kasdienybe, kad 2014 metais tai tapo pagrindiniu Nyderlandų teisingumo ministerijos prioritetu. Lietuviai buvo pagrindinė nusikaltimų statistikoje figūruojanti grupė. Lietuviai, lenkai, bulgarai ir rumunai.

– Ar turite paaiškinimą, kodėl būtent lietuviai taip išsiskiria nusikalstamumo statistikoje?

– Labai geras klausimas. Tam, kad į jį atsakytume, turime pažvelgti į akademinius tyrimus. Aš tyriau organizuotą nusikalstamumą daugybę metų. Tyriau rusų mafijos veikimo metodus nuo pat 10-ojo dešimtmečio pradžios iki pastarųjų metų. Pastebėjau tendenciją, kad nusikaltimų statistikoje lietuviai jau pralenkė ir rusus.

Pastebėjau tendenciją, kad nusikaltimų statistikoje lietuviai jau pralenkė ir rusus.

Tiesą sakant, lietuviai čia išsiskiria iš visų posovietinių valstybių. Galima sakyti, kad lietuvių organizuoto nusikalstamumo atstovai jau pakeitė Rusijos mafiją. Iš pradžių Vakaruose garsėjo albanų mafija, pasižymėjusi žiauriais veikimo būdais. Tada Rusijos mafija. Po to, buvusių Jugoslavijos valstybių gaujos. O dabar – lietuviai. Jūs dabar numeris vienas.

– Kas mus išskiria iš kitų? Ar lietuviai geriau organizuoti, turi ypatingus veikimo metodus?

– Lenkų kriminologų tyrimai parodė, kad lenkai, atsivėrus sienoms Vakaruose, užsiimdavo automobilių vagystėmis. Bet tada rinka Lenkijoje persipildė, jiems nebebuvo naudinga vogti automobilius ir jie pradėjo ieškoti kitų užsiėmimų. Lietuviai perėmė šias rinkas. Pasirodė, kad Lietuva ir valstybės toliau į rytus vis dar buvo puiki terpė ne tik vogtiems automobiliams, bet ir vertingoms jų dalims. Tai vienas paaiškinimas. Kitas paaiškinimas lietuvių nusikaltėlių aktyvumui būtų tai, kad jie puikiai integruojasi.

Nusikaltėliams nerūpi politika. Lietuviai puikiai veikia su rusais ir kitomis tautomis, kurios politiškai gal ir nėra artimos. Nereikia net mokėti kalbos, užtenka aistringo noro greitai praturtėti. Kartais aš net sakau, kad mūsų teisėsauga turėtų veikti taip glaudžiai ir sėkmingai, kaip veikia gaujos iš atskirų valstybių.

– Dažnai vis dar įsivaizduojama, kad organizuotas nusikalstamumas veikia kaip mafija Holivudo filmuose. Kad yra bosas, jo pavaldiniai ir žemiausias sluoksnis... Ar iš tiesų struktūra vis dar tokia pati?

– Ne. Tai jau tik vaizduotės produktas. Taip buvo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai turėjote Henriko Daktaro gaują ir kitas panašias. Dabar veikia mažos, fragmentuotos nusikaltėlių grupės. Jie vis dar naudoja žymių grupuočių pavadinimus, bet dažnai neturi nieko bendro su tomis grupuotėmis. Tarkime, Nyderlanduose sulaikomi save „agurkiniais“ vadinantys jauni nusikaltėliai, kurie tiesiog naudojasi šiais vardais, norėdami pasirodyti kietesni.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Henrikas Daktaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Henrikas Daktaras

Užsakymai šioms mažoms grupuotėmis ateina iš Tadžikijos, Uzbekijos ir kitų valstybių. Būtent iš ten ateina užsakymai pavogti vieną ar kitą automobilį. Jie saugomi garažų, pusiau legalių autoservisų tinkle. Nėra jokio mafijos boso, krikštatėvio ar panašiai. Viskas veikia aljansų, susitarimų metodu. Paradoksalu, bet lietuviai Nyderlanduose automobilių dalis, navigacijos sistemas parduoda vietiniuose turguose, bendradarbiaudami su afganistaniečiais. Jie nesigabena pavogtų daiktų į Lietuvą. Parduoda vietoje ir parsiveža jau tik pinigus.

– Susidaro vaizdas, kad turime daug smulkių nusikaltėlių, kurie vagia viską, kas padėta ne vietoje.

– Tai nėra vienintelis sluoksnis. Aukščiau yra tie, kurie užsiima narkotikų, kontrabandinių prekių prekyba. Čia jau žymiai didesni pinigai ir kitokios struktūros. Šios grupės geriau organizuotos ir dalis jų ryšių likę dar iš praėjusio amžiaus mafijos siautėjimo laikų. Bet dabar jiems naudingesnė prekyba cigaretėmis, narkotikais, netgi naftos produktais.

– Ar organizuotas nusikalstamumas bando megzti ryšius politikoje? Ar bandoma daryti įtaką politiniams sprendimams, pasukti juos naudinga sau linkme?

– Legalusis ir nelegalusis pasauliai visada persipina. Negali daryti aiškios skirties. Tai savotiškas trikampis – verslas, politika, nusikalstamas pasaulis. Verslo veikimas yra reguliuojamas politinių sprendimų. Ieškoma galimybių apeiti įstatymus, pasinaudoti jų spragomis, netiksliais apibrėžimais. O šalia verslo pasaulio yra ir nusikalstamas pasaulis.

Korupcijos dažnai net nereikia. Daugelis nusikaltimų padaroma ir be korupcinių santykių. Tiesa, kitaip yra su plataus masto nusikaltimais. Jiems dažniausiai reikia kyšių, palenkimo savo valiai. Tarkime, prekyba baltarusiškais naftos produktais, kurie žymiai pigesni, negali vykti be tam tikros politinės priedangos.

– Ką lietuvių nusikaltėliai gabena į Europą?

– Kontrabandines cigaretes. Jūs esate tranzito valstybė, tad dažniausiai vogti ar nelegalūs daiktai keliauja per jūsų valstybę, bet neužsibūna. Kitaip yra su narkotikais. Jie vežami ir į Lietuvą. Nyderlandai vis dar yra pagrindiniai ekstazio gamintojai pasaulyje, nors šio narkotiko gamyba paplitusi ir Lenkijoje. Jūs esate pirmi nusikaltimų sąrašuose, o mes – ekstazio gamybos. Taigi, esame savotiškai suderinama pora (juokiasi).

– Ar galėtumėt apibūdinti tipišką nusikaltėlį iš Lietuvos? Ar tai jauni, menkai išsilavinę vyrai, siekiantys greitai praturtėti?

– Turėjau daugybę interviu su nusikaltėliais Nyderlandų kalėjimuose ir negalėčiau pasakyti, kad yra vienas ryškus tipas. Viena vertus, jūs teisus – jie visi yra vyrai. Tai tikrai problema, kuri susijusi su lytimi. Dauguma jų yra pakankamai išsilavinę. Bent jau turi įgiję profesinį mokymą. Jie protingi vaikinai, kurie savo šalyje jautėsi nevykėliais. Jie keliauja į Europą ne todėl, kad norėtų gyventi Vakaruose. Tiesą sakant, jie netgi skeptiški Europos atžvilgiu.

Jie keliauja į Europą ne todėl, kad norėtų gyventi Vakaruose. Tiesą sakant, jie netgi skeptiški Europos atžvilgiu.

Kiek teko kalbėtis, tai visi jie demonstruoja patriotizmą ir nenori likti gyventi Europoje visiems laikams. Vienas vaikinas į mano klausimą, kodėl vagia Nyderlanduose, atsakė: nes Lietuvoje jau viskas išvogta (juokiasi).

Dalis jų atvyko į Nyderlandus dirbti žemės ūkio sektoriuje, bet jiems sunkiai sekėsi, atlyginimas buvo mažesnis, nei tartasi, ir jie pradėjo vogti. Jie nenori grįžti į Lietuvą ir atrodyti nevykėliais, nes neužsidirbo daug pinigų.

– Tuos nusivylusius lietuvius į nusikaltimus įtraukia užsienyje jau nelegalia veikla užsiimantys tautiečiai?

– Taip. Dažniausiai jie gyvena su dar keliais lietuviais ar grupe darbininkų iš užsienio. Nusivylę sąlygomis jie supranta, kad atvyko užsidirbti ir negalės grįžti, jei neturės pinigų. Tenka įsitraukti į veiklą, kurią pasiūlo pažįstami. Tai daugiau oportunistiški nusikaltėliai, kurie tiesiog aplinkybių aukos.

Kita grupė yra tie, kurie tikslingai vyksta iš Lietuvos į užsienį vogti. Jie veikia labai organizuotai, mobiliai ir techniškai. Automobilių vagystės reikalauja gero pasiruošimo. Atsiranda užsakovas iš Vidurio Azijos, surandami kurjeriai, jie gerai įvaldę kompiuterines programas, kurios išjungia signalizacijas. Jie suranda vietas, kuriose vagystės saugiausios, mažiausiai galimybių būti pričiuptiems policijos pareigūnų.

Mūsų policija patiria rimtų sunkumų, nes tos gaujos veikia tikrai profesionaliai. Situaciją apsunkina ir tai, kad lietuvių nusikaltimai dažniausiai nėra smurtiniai ir pagauti jie sulaukia nedidelių bausmių. Nyderlanduose kalėjimo sąlygos gana geros ir ten kalintys lietuviai sakė, kad jiems čia ne bausmė, o sanatorija.

– Kaip į šį lietuvių iššūkį reaguoja Nyderlandų policija?

– Lietuvių pareigūnai kviečiami į Nyderlandus, patruliuoja su vietos policininkais, suteikia informaciją. Bendradarbiavimą galima apibūdinti viena istorija. Olandų policininkai susidūrė ne su vienu atveju, kai stabdydami automobilius lietuviškais numeriais ir prašydami vairuotojų prisistatyti sulaukdavo atsakymo: „Tu durns?!“. Olandų pareigūnai tiek prisiklausė to „Tu durns“, kad manė, jog tai populiarus lietuviškas vardas. Bet čia anekdotinės situacijos.

15min montažas, nuotraukos iš „Facebook“ ir 15min archyvo/Broliai Remigijus ir Saulius (dešinėje), teisėsaugos duomenimis, nėra bendrininkai, tačiau jų veikla ir likimas klostosi panašiai.
15min montažas, nuotraukos iš „Facebook“ ir 15min archyvo/Broliai Remigijus ir Saulius (dešinėje), teisėsaugos duomenimis, nėra bendrininkai, tačiau jų veikla ir likimas klostosi panašiai.

Tiesa ta, kad 2014 metais situacija Nyderlanduose tikrai pasidarė tokia kritiška, kad mūsų Vyriausybė prašė jūsiškės pagalbos. Lietuvoje tai nebuvo laikoma prioritetu. Problema, kad net organizuoto nusikalstamumo apibrėžimas pas jus ir pas mus skiriasi.

– Kaip ši nusikaltimų banga paveikė lietuvių įvaizdį Nyderlanduose?

– Žiniasklaidoje kalbama apie lietuvių mafiją. Ne lietuvius konkrečiai, bet lietuvių nusikalstamas grupuotes. Visi, kas atvyksta iš šios Europos dalies, vertinami įtariai, nes tai ilgai egzistuojantis stereotipas. Lietuviai tapo savotišku policijos folkloru. Bet jei kalbėtume rimtai, tai tiesiog pastaruosius kelerius metus registruojamas nusikaltimų skaičius verčia žvelgti į šias lietuvių nusikaltėlių grupeles kaip į realų pavojų. Tai pavojus, nes jie bando importuoti savo veikimo metodus ir net savo mentalitetą Vakarų visuomenėms.

Tai pavojus, nes jie bando importuoti savo veikimo metodus ir net savo mentalitetą Vakarų visuomenėms.

Didelės, bendrai veikiančios Europos idėja iš nusikalstamumo pusės yra labai abejotina. Tvyro baimė, kad nusikalstamumas ateina būtent iš jūsų pusės. Tai paveikia ir įvaizdį tų, kurie atvyksta dirbti ar gyventi legaliai. Anksčiau tai buvo albanai, paskui rusai, o dabar jūsų eilė.

– Galima teigti, kad mobilusis lietuvių banditizmas pakeitė vakariečių suvokimą apie nusikalstamumą?

– Tai naujas fenomenas. Mobilumas ir toks operacijų greitis yra nematyti reiškiniai. Rumunijos romų mafija atvyksta į Europą, įsikuria, sėdi su visa šeima... O čia turime naują reiškinį – gudrūs, išsilavinę lietuviai atvyksta, greitai ir tikslingai apiplėšia ir dingsta. Jie išjungia modernias signalizacijų sistemas naujausiuose „BMW“ ar „Mercedes-Benz“ automobiliuose ir nuvaro juos. Nyderlandų policija turi tobulinti savo veikimą ir technologijas, kad užkirstų kelią šiems nusikaltimams. Vyksta katės ir pelės žaidimas.

Be to, Europa šiuo metu turi ir didesnių bėdų – teroristiniai išpuoliai, pabėgėlių antplūdis. Šie nauji vakariečių prioritetai keičia ir nusikaltėlių veikimo būdą. Teisėsauga vis daugiau dėmesio turi kreipti į didelius nusikaltimus, galimus teroro išpuolius ir smulkioms vagystėms laiko nelieka. O tai suteikia naujas galimybes tiems, kurie ieško būdų greitai pasipelnyti. Dabar Europa tapo smulkių vagišių rojumi.

– Kokia būtų jūsų prognozė, kaip keisis lietuvių organizuotas nusikalstamumas? Ar tos pavienės gaujos taps stipresnėmis, labiau struktūruotomis, atsiras nauji vadai? O galbūt viskas liks taip pat?

– Kai sukaupi daug pinigų ir jau turi kuo rizikuoti, dažniausiai nebesiveli į nusikaltimus. Nenori, kad tavo vaikai sektų tavo pėdomis. Užsidirbę šiek tiek tie nusikaltėliai investuoja į legalią ekonomiką, išplauna savo pinigus. Jie negimsta nusikaltėliais ir nenori jais mirti. Tendencija tokia, kad smurtinių nusikaltimų skaičius vis mažėja, o daugėja finansinių, ekonominių nusikaltimų. Prievartos ar reketo vis mažiau.

Anksčiau buvo daug kalbama apie prekybą žmonėmis, bet toks dalykas neegzistuoja. Tai žmonių išnaudojimo atvejai. Šiuo metu labai nemaža dalis moterų savanoriškai užsiima prostitucija ir dalijasi pelnu su kažkuo, kas jas saugo. Tai savotiška verslo sutartis. Jei ji nėra verčiama užsiimti šia veikla, daro tai savo noru, siekdama užsidirbti, tai jau nėra išnaudojimo atvejis. Didžioji dalis tų moterų, kurias matome Raudonųjų žibintų kvartale, atvyksta į Nyderlandus užsidirbti. Jos nėra verčiamos tai daryti, išnaudojamos. Joms gali nepatikti sąlygos ar uždarbis, bet tai savanoriškas aktas. Kaip ir tie lietuviai, kurie nepatenkinti darbu Belgijos ar Nyderlandų laukuose, kurie nenori gyventi name su dešimčia žmonių ar nori didesnio atlygio.

Prekyba žmonėmis buvo reali problema dešimtajame dešimtmetyje, kai gaujos viliodavo ir grobdavo merginas, atimdavo pasus. Dabar tai beveik nebevyksta.

– Paradoksalu, bet gal galima teigti, kad nusikalstamas pasaulis tampa vis labiau civilizuotas ir vis mažiau smurtinis?

– Ne. Taip tikrai negalima sakyti. Kriminalinis pasaulis niekada nebus civilizuotas. Tą akimirką, kai nusprendi dalyvauti tokioje veikloje, šios žymės jau nenusikratysi. Bet galimybės dabar yra kitos.

Kiekvieną dieną atsiranda vis naujų narkotikų modifikacijų, rinka tiesiog sprogsta. Narkotikų pasiūla yra milžiniška. Taip yra todėl, kad narkotikai daugelyje valstybių nėra legalizuoti. Tas pats ir su prostitucija, kuri daug kur nėra legali. Kai tu ką nors uždraudi, atsiras organizuota grupė, kuri pasistengs tai suteikti. Viskas priklauso nuo to, ką tu kriminalizuoji.

Kai tu ką nors uždraudi, atsiras organizuota grupė, kuri pasistengs tai suteikti.

Jei uždrausi prostituciją, tai atsiras nelegaliai veikiantys asmenys, kurie pasistengs susižerti pelną. Uždrausti dalykai traukia. Tai žmogaus prigimtis ir organizuotas nusikalstamumas tuo visada naudosis. Politikai turėtų būti protingesni ir nuspręsti, kaip vykdyti legalizacijos procesą.

Aš labai didžiuojuosi Nyderlandais, nes mes legalizavome šiuos dalykus ir, nepaisant visų pašalinių problemų, tai sustabdė stambų nusikalstamumą. Kai tik uždraudi kažką, sukuri naują nelegalią veiklą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Kultūra

2019-ųjų biudžetas: finansų ministras siūlo veržtis diržus ne tik kultūrai, bet ir kitoms sritims

Aktualu

Tęsiama I.Strazdauskaitės nužudymo byla: itin skausmingą dieną išgyveno nužudytosios artimieji

Aktualu

„Vilniaus vandenys“ apie mergaitę „prarijusį“ šulinį: „Vadovas atsiprašė mamos, atliekame tyrimą“

Sportas

Lietuva – Juodkalnija: įvertinimai sutryptai rinktinei ir treneriui

Pasaulis kišenėje

Paskęs krokų jūroje: Juodkrantėje savaitgalį pasodinta 50 000 sodinukų

Sportas

„Skrieja kamuolys“: stadionas, Lietuvos rinktinė ir vokiško futbolo bėdos

Vardai

Po 2 metų į Lietuvą grįžusi Evelina Young apie 5-ąsias vestuvių metines, vaikus ir gruzdintus koldūnus

Aktualu

15min studijoje – sprendimą vėl kandidatuoti paskelbęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius

KT: kelias į Seimą negali būti grindžiamas rinkėjų papirkimu

Vardai

Richardas Jonaitis su žmona metams išvyksta į Okeaniją: „Kol nėra vaikučių, reikia išnaudoti galimybę“

Aktualu

LKF byloje – išteisinamasis nuosprendis M.Balčiūnui ir kitiems kaltinamiesiems

Pasaulis kišenėje

Ar kada norėjote būti pilies Prancūzijoje savininkas? Reikės 50 eurų

Aktualu

Valentinas Mazuronis 15min studijoje: EP rinkimuose nedalyvausiu

Deuce

R.Berankiui nusišypsojo sėkmė – iškritus prancūzui, žais „Kremlin Cup“ turnyre

Gazas

Istorija: „Bugatti Veyron“ pasiekė 400 km/val. greitį Vokietijos greitkelyje

Vardai

Oficialiai patvirtinta: princas Harry ir Meghan Markle laukia šeimos pagausėjimo

Gyvenimas

Tik šiandien: pasitikrink sveikatos žinias ir laimėk vertingus prizus

Gazas

Žiemos švelnėja, o dviratininkų miestų gatvėse reta, kodėl?

Kultūra

Knygos ištrauka: T.Hoobvaras, T.Dotz ir S.Sanders „Neurolingvistinio programavimo vadovas“

Aktualu

Kelno centrinėje geležinkelio stotyje vyras paėmė įkaitę

Naujienos

Aktualu

Stebėtojai: IS kovotojai evakuojami iš pietinės Damasko dalies

Vardai

Princas Harry ir Meghan Markle surengė netradicinį vestuvių pokylį – be sėdimų vietų ir formalumų

Verslas

Lietuva kailininkystės sektoriuje žengia kartu su Europos lyderiais: parodos madų sostinėse ir tarptautinis įvertinimas

Gyvenimas

Tinklaraštininkė apie natūralias trąšas: veiksmingiausios slepiasi jūsų virtuvėje

Aktualu

Seime – diskusijos dėl vaistų reklamos draudimo

Gazas

Vairuotojų draudimo kainas didina ir neapsidraudusieji

Aktualu

Po „kraštutinių dešiniųjų“ išpuolio Salonikų meras atsidūrė ligoninėje

Mokslas.IT

„Google“ naudos daugiau dirbtinio intelekto kovai su dezinformacija

Verslas

Pekinas: JAV ir Kinija sutarė atsisakyti prekybos karo

Aktualu

Neblaivaus panevėžiečio manevrai: lėkė per gėlynus, kelio ženklus ir sužalojo pėsčiąjį

Gazas

Pirmąkart „Moto Fiestoje“ – vairavimo instruktorių ir elektrinių motociklų varžybos

Pasaulis kišenėje

Lietuvės kelionė į Peru: nakvojo ant pasaulio krašto ir susipažino su pasaulinio garso virtuvės žvaigždės žmona

Sportas

Aurelijus Skarbalius: „Mes smarkiai pažengėme į priekį“

Vardai

57-erių Hugh Grantas pirmąkart žengs prie altoriaus: veda mylimąją Anną Eberstein

Vardai

Meghan ir Harry vestuvėms buvo parašyta 6 mln. „Twitter“ žinučių

Vardai

Karališkos meilės triumfas: pramuštgalvis princas Harry susituokė su aktore Meghan Markle

Laikas griliui

24sek

„Cavaliers“ sugrįžo – nukovė „Celtics“ ir atkūrė intrigą Rytuose

Neturistinė Belgrado pusė: lėta kasdienybė tarp pilkų namų

Daugiau vandens

Gera keliauti kartu

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Video

01:02
01:11
35:31

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Parašykite atsiliepimą apie 15min