Bendrovei „City Service“ inicijavus antisanitarinėmis sąlygomis gyvenančių žmonių giminių paieškos akciją, „15min“ komanda visiškai atsitiktinai atsidūrė kriminalinės istorijos epicentre.
Norėdami pasikalbėti su itin apleisto buto gyventoja, kuri jau keletą metų terorizuoja savo kaimynus, „15min“ žurnalistė ir fotografas nuvyko į Pramonės prospekto 71–ąjį namą. Deja, buto, iš kurio sklido dvokas, durų niekas neatvėrė. Įtarimą, jog buto šeimininkę ištiko kokia nors nelaimė, sustiprino daugiau nei per savaitę pašto dėžutėje susikaupę laiškai.
Kaimynai tikino, kad moters taip pat seniai nematę. „Gal ji mirė?“ – spėliojo probleminės kaimynės namų durų rankeną klebendamas ir ausį prie durų vis prikišdavęs kaimynas Arūnas.
Tik atvykus policijos pareigūnams ir išlaužus duris pavyko patekti į vidų. Vos pravėrus duris iš sąšlavyno krūva virtusio buto pasklido kvapą užgniaužianti smarvė. Į vidų siauru, net iki lubų šiukšlėmis užgriozdintu koridoriumi prasibrovęs kriminalinės policijos tyrėjas rado 85 m. buto šeimininkės A.R. kūną be gyvybės ženklų. Moters palaikai gulėjo tiesiog ant šiukšlių krūvos.
Velionė savo butą pirmame aukšte ir jo prieigas buvo pavertusi tikru sąvartynu. Net žiūrint iš išorės matėsi, kad įstiklintas balkonas iki pat viršaus užgriozdintas rakandais: kalėdinėmis dekoracijomis, baldų nuolaužomis, pliušiniais žaislais, medžiagų atraižomis. Lauke šalia balkono – maždaug 3–4 metrų spinduliu – į krūvas buvo sukrautos baldų nuolaužos, voliojosi puodai, krūmuose knibždėjo įvairiausio plauko gyviai.
Smarvė iš šiukšlių konteineriu virtusio buto visoje daugiabučio laiptinėje tvyrojo nuolatos. Gal dėl to apsileidusios moters kaimynai visą savaitę taip ir nesusiprato, kad bute yra palaikai. Į įvykio vietą atvykęs kriminalinės policijos tyrėjas pagal palaikų suirimą konstatavo, kad moteris nebegyva jau savaitę.
„Anksčiau aš pas ją dažnai lankydavausi, nunešdavau maisto. Tačiau paskutiniu metu su kaimyne tapo nebeįmanoma susišnekėti: ji matydavo haliucinacijas, kaltino mane nebūtais dalykais. O kai jai patariau atitraukti sunkias užuolaidas tam, kad į namus patektų dienos šviesa, ji mane išvarė“, – nelengvą velionės būdą prisiminė gretimos laiptinės gyventoja Genovaitė Varkalienė.
Kaimynė pasakojo, kad A.Rauktienė gyveno lyg kurmis. „Jos bute nebuvo įmanoma kojos pastatyti. Iki pat lubų buvo sukrautos buitinės atliekos. Vietoj elektros šviesos ji naudodavosi žvakėmis – visi kaimynai su baime laukė, kada ji sukels gaisrą. Pas ją buvo be galo tamsu, nuo dienos šviesos ji saugojosi tamsiomis užuolaidomis. Grynas oras į vidų beveik nepatekdavo, nes ji niekada neatidarydavo langų“, – prisiminė G.Varkalienė. Jai pritarė ir kiti kaimynai. „Ten ne namai, o urvas, į kurį patekdavo visas konteinerių turinys“, – kategoriškas buvo mirusiosios kaimynas Arūnas.
UAB „City Service“ Kauno padalinio vadovo pavaduotoja Vida Naudžiūnienė pasakojo, kad su žmonėmis, kurie kaupia visokias atliekas, kovojama visomis išgalėmis. „A.Rauktienė buvo ne kartą įspėta apie keliamas problemas, sakė susitvarkysianti, tačiau akivaizdu, kad ji net nesistengė. Kiek žinau, ji neturi jokių giminių. Kai palaikai bus išnešti, ketinama ieškoti galimo buto paveldėtojo. Jei per pusę metų niekas neatsiras, butas priklausys valstybei. Per tą laiką nebus galima nieko tvarkyti“, – informavo V.Naudžiūnienė.
Dainavos seniūnijos seniūnė Asta Chanko pripažino, kad žmonės, namuose kaupiantys visus įmanomus daiktus Kaune problema. „Nėra jokios institucijos, kuri galėtų šiuos žmones sutramdyti. Jei savininkas neįleidžia, patekti į privačius nėra jokios teisinės galimybės“, – teigė A.Chanko.
