Apeliacinis teismas antradienį paskelbė, jog pakeitė ankstesnio Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti Muitinės departamento (MD) naudai 47 867, 81 lito už patalpų nuomą sostinės Gedimino prospekte.
Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, toks ieškovų prašymas šioje byloje yra visiškai pagrįstas.
Anksčiau tik iš dalies MD prašymą patenkinęs apygardos teismas buvo nurodęs, esą pagrįstai reikalaujama tik 4398, 78 lito už elektrą, vandenį, šildymą bei kitas komunalines paslaugas. Teisėja Ona Gasiulytė buvo nepriteisusi dar beveik 48 tūkst. litų nuompinigių motyvuodama, jog tuo laikotarpiu, už kurį muitininkai skaičiuoja įsiskolinimą, patalpų nuomos sutartis formaliai jau buvo negaliojanti.
Savo ruožtu Apeliacinis teismas priteisė iš „BNA ergo“ ne tik solidžius nuompinigius, bet ir 1538 litus žyminio mokesčio bei 106 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kolegija padarė išvadą, kad išsikraustydami verslininkai turėjo pareigą apmokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir patalpų nuompinigius.
Pradžia – 1993 metai
Kaip jau pasakojo 15min.lt, ši istorija prasidėjo, kai tuomet dar visai jaunas žurnalistas bei verslininkas Artūras Zuokas 1993 metų gruodžio 28 dieną pasirūpino išsinuomoti patalpas sostinės Gedimino prospekte, MD prie Finansų ministerijos pastate.
Bendrai prekybinei veiklai vykdyti jungtinės veiklos (konsorciumo įkūrimo) sutartį MD pasirašė su įmone „BNA market“.
Vėliau „BNA market“ įgaliojimus bei įsipareigojimus perėmė „BNA ergo“, pastarosios bendrovės generaline direktore nuo 1998-ųjų paskirta A.Zuoko žmona Agnė.
Išsinuomotose patalpose A.Zuokienės firma buvo įkūrusi brangių drabužių parduotuvę.
Pasikeitus kai kurioms įstatymų normoms sutartis tarp MD bei „BNA ergo“ tapo negalima. Susitarti gražiuoju nepavyko, tačiau sutartį nutraukė teismas.
„BNA ergo“ atstovai negalėjo išsikraustyti žaibiškai, todėl ir susidarė trijų mėnesių laikotarpis, kai verslininkai dar negrąžino patalpų, bet nebemokėjo nei nuompinigių, nei komunalinių mokesčių.
