Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 02 12, 19:00

Sukčių lavina: kokios nusikaltėlių naudojamos schemos padeda iš lietuvių išvilioti milijonus

Visą pasaulį netruko apskrieti dokumentinis filmas apie „Tinder“ sukčių, išviliojusį milžiniškas sumas iš moterų, su kuriomis pažintį užmezgė būtent per šią programėlę, apsimesdamas turtuoliu. 15min nutarė pasidomėti, o kiek gi lietuviai(-ės) neteko pinigų, patikėję sukčiais, kokias šie schemas apgauti naudoja, ar jie galiausiai buvo sugauti, o prarastos lėšos sugrąžintos savininkams.
Atsargiai, telefoniniai sukčiai Tik prenumeratoriams
Atsargiai, telefoniniai sukčiai / Lietuvos banko iliustracija

Sukčių daugėja, o ištyrimų mažėja

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad praėjusiais metais registruota sukčiavimų augimas. 2020 m. užregistruoti 2 124 sukčiavimai, o 2021 m. – 22,8 proc. daugiau arba 2 609 nusikalstamos veikos.

Tuo metu sukčiavimų ištyrimas 2021 m. buvo mažesnis nei metais prieš tai ir siekė 45,1 proc. (2020 m. – 60,5 proc.).

Klaipėdos VPK nuotr./Policija įspėja: kaip vyksta sukčiavimas
Klaipėdos VPK nuotr./Policija įspėja: kaip vyksta sukčiavimas

„Ištyrimo mažėjimas 2021 m. sąlygotas objektyvių priežasčių ir yra siejamas su padidėjusiu iš užsienio vykdomų sukčiavimų registravimu“, – paaiškina R.Matonis. Pernai elektroniniai sukčiai iš žmonių išviliojo daugiau kaip 10 mln. eurų.

Schemos – apgaulingos žinutės ir interneto svetainės

Policijos atstovo teigimu, praėjusiais metais iškilo sukčiavimo schemos, susijusios su apgaulingų interneto svetainių kūrimu ir apgaulingų žinučių platinimu internetinio bendravimo programėlėmis.

„Dominuojantis veikimo būdas buvo pirkėjais apsimetusių sukčių pasiūlymas pardavėjams, kurie paskelbė skelbimus internete, aktyvuoti nuorodą į tariamai naują reklamos portalo funkciją ir patiems atlikti mokėjimo pavedimą iš pirkėjo sąskaitos. Tokiu būdu nukreipus į klastotus skelbimų portalo ir kurjerių tarnybos puslapius ir išprovokavus prisijungti prie SMART-ID paskyrų, pardavėjai, įsitikinę, kad vykdo mokėjimą iš pirkėjo sąskaitos, iš tikrųjų atlikdavo mokėjimą sukčiui iš savo sąskaitos“, – pasakoja R.Matonis.

Daugiau būta ir telefoninio sukčiavimo atvejų. Pagrindiniai telefoninio sukčiavimo būdai, pasak pašnekovo, yra naudojimasis apgaulingais skambučiais ir apgaulingomis SMS žinutėmis.

„Dažniausiai naudotas būdas buvo nukentėjusiųjų išprovokavimas aktyvuoti nuorodą į klastotą elektroninės bankininkystės puslapį, kur buvo užvaldomi prisijungimo duomenys ir (ar) apgaulingai patvirtinami sukčių inicijuoti lėšų iš sąskaitos pavedimai. Visos apgaulingos SMS žinutės buvo adresuotos banko vardu“, – teigia policijos atstovas.

Padaugėjo ir investicinio sukčiavimo atvejų. Pastariesiems dažniausiai pasirenkami du būdai – telefoninių sukčių pasiūlymai investuoti ir apgaulingų investavimo skelbimų platinimas internete.

Sukčiai pasitelkia visą puokštę schemų

15min pakalbino ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentę Eivilę Čipkutę.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min