R.Liesienė išteisinta, nes nenustatyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip teigiama teismo sprendime, kaltinimai formuluoti tik remiantis kaltinamosios tariamiems bendrininkams pasiųsta padriko turinio su klaidomis SMS žinute „Užmuškit jį. Dėkoju“, o tai – tik abstraktus noras vyrui pakenkti. Nesiimta jokių realių veiksmų jį nužudyti.
Kaltinimai formuluoti tik remiantis kaltinamosios tariamiems bendrininkams pasiųsta padriko turinio su klaidomis SMS žinute „Užmuškit jį. Dėkoju“, o tai – tik abstraktus noras vyrui pakenkti.
Teismas vertino šios žinutės realumą. Sprendime tvirtinama, jog žinutės turinys galėjo būti įtakotas medikamentų ar alkoholio poveikio kaltinamosios psichikos būklei. Žinutės turinys įrodo, jog būklė buvo nestabili.
Pasak bylos medžiagos, tariamas bendrininkas pirmasis susisiekė su kaltinamąja, prisistatė „skolų išmušinėtoju“, viliojo iš jos pinigus, kurstė parašyti tokio turinio žinutę. Neatmetama galimybė, jog bendrininkas, kuris pats tuo metu gulėjo ligoninėje, psichiatrijos skyriuje, pasufleravo ir patį žinutės turinį.
Jis pamelavo kaltinamajai apie neva autoįvykio su jos sutuoktiniu sukėlimą ir jo sužalojimą, o vėliau gavo pinigus ir iš kaltinamosios už šį tariamai atliktą darbą, ir iš jos sutuoktinio už tai, kad pranešė jam apie rengiamą jo nužudymą.
„Teismas sprendžia, kad vien tariamos nusikalstamos veiklos darymo forma – bendrininkų telkimas rašant SMS žinutę, pati jos formuluotė neduoda pagrindo spręsti apie rimtus ketinimus“, – paaiškino teisėjas Viktoras Preikšas.
Realios grėsmės, jog sutuoktinė nori jį nužudyti, prisipažino nejautęs ir pats nukentėjusysis. Kitų liudytojų parodymai taip pat nepatvirtino, kad moteris norėjo nužudyti sutuoktinį – buvo kalbama apie „neapibrėžto pobūdžio pakenkimą“ vyrui.
Išteisinta R.Liesienė ir dėl kito epizodo – jog klastojo dokumentus, tai yra, panaudojo kolegei gydytojai priklausantį antspaudą. Teisėjų kolegija sprendė, jog kaltinime nurodytuose receptuose išrašymas sau gydymui naudoti tinkamus vaistus ir receptų pasirašymas kitos gydytojos vardu, nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinamas kaip nusikalstami veiksmai baudžiamosios teisės prasme.
Teisėjų teigimu, receptai (blankai) ligoninės skyriaus poste buvo laisvai prieinami, jie nėra griežtos apskaitos dokumentai, pati kaltinamoji, būdama gydytoja, turėjo teisę išrašyti vaistus.
Be to, kaltinamoji sirgo, buvo gydoma tokiais pačiais ir panašiais vaistais, receptuose išrašyti vaistai nėra kompensuojami ar riboto naudojimo. Receptai nebuvo panaudoti, jų išrašymas nepažeidė kitų asmenų interesų. R.Liesienės padaryti veiksmai – receptų išrašymas sau – gali būti vertinami kaip gydytojo profesinės etikos pažeidimas.
Teismo verdikto paskelbime kaltinamoji pirmadienį nepasirodė. Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose siekiant apsaugoti kaltinamosios ir nukentėjusiojo privataus gyvenimo aplinkybes.
Bendrininkui perdavė pinigus
R.Liesienė kaltinta tuo, kad 2014 metų vasarį, siekdama užvaldyti santuokoje su sutuoktiniu įgytą turtą, už 3 000 litų piniginį atlygį, pasitelkdama kitą asmenį, kurio SMS žinute prašė užmušti jos vyrą, rengėsi nužudyti savo vyrą. Dalį piniginio atlygio moteris perdavė sumanymo vykdytojui, kadangi eismo įvykio metu sutuoktinis buvo sužalotas. Pinigus gavęs asmuo, byloje buvo apklausiamas kaip liudininkas.
Konfliktas tarp sutuoktinių piką pasiekė tuomet, kai prasidėjo jų skyrybos, kai reikėjo pasidalinti kartu užgyventą nekilnojamąjį turtą. Tuomet, anot tyrėjų, medikės galvoje ir galėjo kilti sumanymas atsikratyti savo vyru. Atlikti juodą darbą ji neva tai patikėjo dviems vyrams. Žadėjo už tai sumokėti keletą tūkstančių eurų. Tačiau planas neišdegė: vienas bendras kreipėsi į policiją. Kartu su pareigūnais buvo „susuktas“ naujas planas.
Bendras pranešė R.Liesienei, sukėlęs avariją, kurioje jos vyras neva tai liko sužalotas, ir paprašė pinigų. Medikė patikėjo ir susitikimo metu „užsakytam žudikui“ perdavė pinigus. Tuomet ji ir buvo sučiupta.
Be to, moteris kaltinta dar ir tuo, kad ligoninėje, neturėdama teisėto pagrindo, panaudojo kolegei priklausantį antspaudą, kurį uždėjo ant trijų receptų, taip suklastojo receptus, juose įrašydama savo duomenis bei medikamentų pavadinimus, kuriuos pagal spaudą turėjo paskirti gydytoja, ir receptus laikė, iki kol jie buvo rasti kratos metu.
Dėl šio epizodo kaltinamoji anksčiau pripažino kaltę, gailėjosi. Neva tai vaistų prireikė asmeninėms reikmėms.
Bylos nagrinėjimo metu R.Liesienė neigė savo kaltę.
