Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Švelnėjantis karantinas negailestingai atsirūgo eismo saugumui – į Lietuvos kelius sugrįžo karas

Karas keliuose. Šis daugelį metų valkiotas, o po to, avaringumo statistikai gražėjant, gerokai primirštas terminas vėl tapo aktualus. Ir atsitiko tai pačiu netikėčiausiu metu: kuomet atrodė, kad kovai su pandemija susitelkusi visuomenė galės džiaugtis teigiamu COVID-19 šalutiniu poveikiu – rekordiškai mažu žūstančiųjų keliuose skaičiumi. 15min atkreipia dėmesį: nuo šiandienos ši juodoji statistika vėl tapo prastesnė, nei pernykštė.
Motociklo avarija Vandžiogalos plente
Šiandienė motociklo avarija Vandžiogalos plente nusinešusi jau 56-ąją gyvybę šįmet. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Kovo mėnesį Lietuvoje įvedus karantiną ir su šiuo ypatingu režimu susijusius apribojimus, sparčiai ėmė gerėti avaringumo situacija keliuose.

Tačiau gegužės mėnesį ėmė gerėti orai, o karantino sąlygos tik švelnėjo, tad eismas darėsi vis intensyvesnis ir pavojingesnis.

Kai gegužės 8-ąją policijos surengtoje konferencijoje generalinis komisaras Renatas Požėla šių metų avaringumo statistiką pavadino „atsargiai optimistiška“, 15min sąmoningai šio pasisakymo nepublikavo, nes komisaro vertinimas (net ir apdraudusio savąjį optimizmą žodžiu „atsargiai“) kiek prieštaravo realioms žinioms iš pačios policijos įvykių suvestinių. Jose avaringumo tendencijos, teigiami ir neigiami pokyčiai, analizuojant skaičius matomi kaip ant delno.

Suprasti akimirksniu

  • Keliuose žuvo mažiausiai žmonių nuo 2017-ųjų, gegužės 8-ąją teigė policijos generalinis komisaras R.Požėla.
  • „Reikia pasidžiaugti, kad šiai dienai turim geriausią statistinį rezultatą, imant nuo 2017-ųjų, dėl žuvusiųjų keliuose“, – tądien kalbėjo Lietuvos policijos vadovas.
  • R.Požėla minėjo, kad šiemet keliuose iki tos dienos buvo žuvę 47 žmonės. Pernai tuo pačiu laikotarpiu žuvo 52, 2018 metais žuvo 60, o 2017 metais – 54 žmonės.

Žvilgtelėkime į neseną archyvą dar sykį: nors atrodė, kad praėjusieji 2019-ieji metai Lietuvoje eismo saugumo prasme buvo itin geri, iš tiesų, naujieji 2020-ieji buvo prasidėję apskritai, galima sakyti, fantastiškai. Žuvusiųjų avarijose skaičius šiemet ilgą laiką buvo mažesnis nei per tą patį laikotarpį pernai.

Specialistai tai aiškino įvairiomis priežastimis, tarp kurių ir neįprastai šilta žiema – natūralu, kad neapsnigti, neapledėję keliai yra saugesni.

Savotišku eismo saugumo faktoriumi tapo karantinas. Daugelis kelionių (į užsienį arba, pavyzdžiui, per Velykas pas gimines ir t.t.) apskritai buvo uždraustos, tad statistika atspindėjo vis gerėjantį eismo saugumą. Žinoma, prie to prisidėjo ir greitį, girtus vairuotojus bei kitokius pažeidimus kontroliuojanti policija. Gražėjantys skaičiai policininkams tapo puikiu argumentu tvirtinti, jog, pavyzdžiui, labai pasiteisino trikojų greičio matuoklių masinis naudojimas.

Bene šviesiausiu periodu Lietuvos keliuose galima laikyti balandį, kuomet eismo dalyvių žūtys buvo tapusios retomis išimtimis.

Balandį buvo dvi savaitės, kai keliuose nežuvo nė vienas eismo dalyvis.

Užsitęsusio karantino metu eismo dalyviai pasižymėjo ypatingu atsakingumu ir atsargumo keliuose, tai atsispindėjo juodojoje avaringumo kronikoje. 15min rašė, kad karantino laikotarpiu eismo prižiūrėtojai ir visa visuomenė galėjo pasidžiaugti keliais „švariais“ laikotarpiais – ištisas dvi savaites (pagal LKPT apžvelgiamus laikotarpius, balandžio 17–23 d. ir balandžio 24 – balandžio 30 d.) keliuose nežuvo nė vienas eismo dalyvis. Ankstesnę savaitę, balandžio 10–16 d., šalies keliuose buvo įvykę 22 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, o žuvo 1 eismo dalyvis – lengvąjį automobilį vairavęs 16 metų paauglys.

Tuo tarpu vėliau, nuo gegužės pradžios, žūtys tiesiog pasipylė ir bendras žuvusiųjų keliuose skaičius nuo 2020-ųjų pradžios ėmė sparčiai artėti prie pusšimčio.

Tačiau vėliau portalui 15min teko atkreipti dėmesį į tikrą žūčių bangą miestų gatvėje bei užmiesčių keliuose.

Policijos vadovas optimistiniu požiūriu pasidalijo kaip tik tą dieną, kai Lietuvos kelių policijos tarnyba paviešino itin „juoda“ tapusios savaitės (gegužės 1–7 d.) statistiką. 15min pranešimo akcentas tuomet buvo toks: per tris savaites keliuose buvo žuvęs vos 1 žmogus, ir staiga – 6 žūtys per vieną savaitę.

Lyg to būtų negana, nuo gegužės 8-sios prasidėjęs savaitgalis ir vėl buvo katastrofiškai avaringas: vien eismo nelaimė Utenos rajone, kur „Opel“ rėžėsi į pakelėje gulinčius stulpus, pareikalavo iškart trijų gyvybių.

Žūčių keliuose statistika ir toliau kone kas dieną tamsėjo. Neseniai juodieji 2019-ųjų ir 2020-ųjų skaičiai susilygino, o gegužės 26-ąją įvyko simbolinis lūžis.

Kai antradienio popietę Kaune žuvo 24 metų motociklininkas su „Kawasaki“, šiųmečių aukų skaičius pasiekė 56, kai per tą patį laikotarpį pernai žuvusių buvo 55.

Niūrus sutapimas: kaip tik tą popietę Kaune buvo laidojamas kitas motociklininkas – 22 metų jaunuolis savaitgalį žuvo Kauno rajone, kuomet „Yamaha“ susidūrė su girto vairuotojo automobiliu „Opel“.

Šįmet keliuose, pirminiais duomenimis, žuvo jau 57 žmonės – daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Apie tragišką „Kawasaki“ avariją buvo praneša 15.52 val., o 16.00 val. iš laidojimo namų buvo išnešta urna su žuvusiojo „Yamaha“ vairuotojo palaikais.

Į paskutinę kelionę perspektyviu motosporto profesionalu laikytą Nedą palydėjo gausus būrys jo bendraminčių, kurie į koloną susirinko ne tik iš pagarbos velioniui, bet ir norėdami surengti savotišką socialinę akciją – priminti visuomenei, kad motociklininkai taip pat yra eismo dalyviai, kuriuos privaloma kelyje saugoti, nekalbant apie būtinybę iš eismo eliminuoti girtuoklius.

Maža to, mirtino avaringumo statistikos lūžį gegužės 26-ąją dar labiau išryškino avarija Plungės rajone, kur susidūrus lengvajam automobiliui ir sunkvežimiui, žuvo „VW Passat“ garbaus amžiaus keleivė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas